Kilnių kokybės užtikrinimo siekių vedini, valdantieji aukštajame moksle nori stabdyti būtent tuos procesus, kurie yra neišvengiami sėkmingos aukštojo mokslo raidos kelyje. Aukštą natą paėmęs švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus kirto iš peties, teigdamas, kad jis geriau už pačius studentus žino, ką ir kur jie norėtų studijuoti, todėl pats ir imsis mažinti studijų programų gausą.
Neketinu neigti, kad po skambiais atskirų studijų programų pavadinimais gali slypėti abejotinos kokybės pasiūla, tačiau pats išsikeltas tikslas ir pasirinktas kelias verčia abejoti tokių sumanymu pagrįstumu. Lietuvoje yra pradėtas diegti geriausia Europos patirtimi paremtas visuminis aukštųjų mokyklų vertinimo mechanizmas. Rezultatų netruksime sulaukti ir pamatysime, kad studijos universitetuose ir kolegijose, kurios neatitinka keliamų reikalavimų, bus stabdomos. Deja, atrodo, valdantieji vertinimo sistema remtis nenori, nes ji geba atskleisti daug gilesnes aukštojo mokslo problemas, nei viso labo „reklaminiai“ programų pavadinimai.
Aukštą natą paėmęs švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus kirto iš peties, teigdamas, kad jis geriau už pačius studentus žino, ką ir kur jie norėtų studijuoti, todėl pats ir imsis mažinti studijų programų gausą.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ketinimai neberegistruoti naujų studijų programų kertasi su pamatinėmis akademinės autonomijos nuostatomis. Jokia centrinė visažinė valdžia nežino ir negali žinoti bei suskaičiuoti, kiek ir kokių studijų programų reikia, kaip dabar madinga sakyti, Lietuvai. Pasigirstantys grasinimai peržiūrėti studijų programas ar jas uždaryti reiškia pirmiausia aukštųjų mokyklų baudimą už jų pastangas, o ne studijų kokybės kultūros keitimą, autonomijos ir atsakomybės didinimą.
Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą buvo išplėstos aukštųjų mokyklų teisės spręsti dėl savo veiklos prioritetų, taip pat ir studijų programų srityje. Tai padaryta aiškiai suvokiant, kad aukštasis mokslas tobulės tik nuolatos atsinaujindamas, prisitaikydamas prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių ir priimdamas iš mokslo tarptautiškumo kylančius iššūkius. Įdiegus studijų krepšelio sistemą, kasmet keliasdešimt programų nesulaukdavo norinčiųjų studijuoti. Tokia stojančiųjų pozicija tapo stipriu impulsu aukštosioms imtis pokyčių, o ne kasmet bandyti (į)siūlyti nepaklausiausias programas.
Per pastaruosius metus aukštosios mokyklos, kai kurios intensyviai bendradarbiaudamos su užsienio universitetais, atnaujino ar sukūrė šimtus naujų programų, neretai dėstomų užsienio kalbomis. Kiekvienam, susidūrusiam su akademine veikla, aišku, kad tai reikalauja milžiniškų intelektualių pastangų ir komandos sutelkimo, todėl užgaidos politiniais sprendimais reguliuoti studijų programų skaičių neramina daugelį akademinės bendruomenės narių, rodo nepasitikėjimą jais.
Tas pats pasakytina ir apie studentų teisę pasirinkti. Studentai ar jais ketinantys tapti kaip vieną svarbiausių vertybių įvardina savo pasirinkimo laisvę. Lengva ranka atsisakyti šio principo negalima, o tvirtinimai, esą jaunimas studijas renkasi tik paviršutiniškai ir neapgalvotai, toli gražu neįtikina.
Įgyvendinta aukštojo mokslo reforma akcentą perkėlė nuo atskirų studijų programų vertinimo į visos institucijos vertinimą (ankstesnė ydinga sistema, kai institucijos nebuvo vertinamos, lėmė, kad prie studijų programų dėstytojai ir infrastruktūra „prirašomi“). Tad dabartinė studijų programų vertinimo sistema yra neatsiejama nuo institucinio vertinimo, kuris ir turi atskleisti, kiek aukštoji mokykla pajėgi savarankiškai spręsti ir imtis atsakomybės. Deja, ne vienas signalas rodo, kad dabartinė ministerijos vadovybė nori silpninti profesionalų ir nepriklausomą vertinimą ir vis daugiau remtis politiniais sprendimais.
Siūlymai apriboti naujų studijų programų kūrimą prilygsta bandymams kovoti su technologine pažanga ir priešinimuisi naujų produktų rinkoje atsiradimui. Istorija jau ne sykį parodė, kuo tokie dirbtiniai suvaržymai gali baigtis. Jei nesugebėsime įgyvendinti ilgalaikių sprendimų ir remsimės tik savo politinėmis nuotaikomis, žvelgdami vien į studijų programų skaičių, kas iš to laimės?
Gintaras Steponavičius yra Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas, Seimo narys
