Spūstys – daugelio vilniečių kasdienybė važiuojant į darbą, vežant vaikus į mokyklą ar darželį. Kritikuoti esamą padėtį paprasta, bet ką dar būtų galima padaryti be didelių investicijų ir kaip pagerinti situaciją?
Dažniausias eismo specialistų gatvių pralaidumo palyginimas – „butelio“ efektas. Juo „serga“ Geležinio vilko gatvė ties sankryžomis su Žalgirio ir Ukmergės gatvėmis; T. Narbuto gatvė ties Laisvės prospektu, Ukmergės gatvė nuo Šeškinės gyvenamojo rajono ir daug kitų.
Vienas iš galimų sprendimų – šviesoforų skaičiaus didinimas mieste, ypač Ukmergės, Kalvarijų, Žirmūnų ir kitose gatvėse. Visi užmirštame, kad vidutinis eismo srauto greičio didinimas yra labai efektyvi priemonė, norint išspręsti spūsčių problemą. Nereikia didinti leistino maksimalaus greičio – pakanka rečiau stabdyti eismo srautą, t. y. tinkamai piko metu sureguliuoti šviesoforus ir atsisakyti papildomų posūkių į kairę.
Nereikia didinti leistino maksimalaus greičio – pakanka rečiau stabdyti eismo srautą, t. y. tinkamai piko metu sureguliuoti šviesoforus ir atsisakyti papildomų posūkių į kairę.
Šių priemonių pakaktų, kad dabar susidarančios spūstys mieste sumažėtų.
Dažnokai savivaldybės politikams ir specialistams yra daug paprasčiau suprojektuoti milijonus kainuojančius viadukų ir gatvių platinimo projektus, negu bandyti efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą.
Tačiau aš turiu keletą konkrečių pasiūlymų:
1. Pirma – išnaudoti esamas gatves jų nerekonstruojant – tai reversiniai šviesoforai bei juostos. Šios priemonės leidžia keisti eismo kryptį konkrečioje juostoje.
Pavyzdžiui, ryte trimis iš keturių juostų galima važiuoti link miesto centro, viena – iš miesto, o vakare – atvirkščiai. Taip galima išspręsti spūsčių problemas be didelių investicijų (lyginant su naujų gatvių ir aplinkkelių projektų kainomis).
Šį eismo valdymo būdą taiko didžiausi Europos miestai, kenčiantys nuo transporto spūsčių – Varšuva, Berlynas, Londonas ir kt. Toks sprendimas puikiai tiktų Ukmergės, Dariaus ir Girėno, Kalvarijų ir kitoms gatvėms. Reversinio eismo juostoms reikalingos minimalios investicijos – užtenka juostas pažymėti geltonos spalvos punktyrais ir sankryžose įrengti papildomus informacinius šviesoforus.
Ryte trimis iš keturių juostų galima važiuoti link miesto centro, viena – iš miesto, o vakare – atvirkščiai. Taip galima išspręsti spūsčių problemas be didelių investicijų
2. Kitas galimas problemos sprendimo būdas – tai esamos eismo valdymo sistemos (šviesoforų valdymo) efektyvumo didinimas.
Pirmiausia reikėtų šviesoforų valdymą organizuoti atsižvelgiant į tam tikrus spūsčių ciklus rytais ir vakarais.
Ukmergės gatvėje veikiančių šviesoforų darbas ryte ir vakare beveik nesiskiria – viskas paliekama sistemai: kuria kryptimi, kokį laiką ir kokį srautą paleisti. Jeigu suskaičiuosime Ukmergės gatvėje kairiojo posūkio šviesoforus, tai jų bus mažiausiai septyni.
Eismo specialistai per vakarinį piką galėtų rečiau įjungti kairiojo posūkio papildomus šviesoforus. Per rytinį piką galima būtų palikti keletą kairiųjų posūkių – tai būtų labai panašu į reversinį eismą. Tam reikėtų pasidaryti eismo srautų analizę ir tinkamai sureguliuoti šviesoforus. Be abejo, reikėtų informuoti vairuotojus, galbūt pirmosiomis savaitėmis praverstų ir pareigūnų pagalba.
Visiems išvardytiems būdams nereikia didelių investicijų, tačiau reikia atlikti analitinį darbą. Vilniaus miesto savivaldybė tam turi visus reikiamus resursus – mažiausiai, ką Savivaldybė galėtų padaryti, tai efektyviai panaudoti esamą eismo valdymo infrastruktūrą.
Gintaras Tamošiūnas yra Seimo narys, Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus narys
