Kodėl šis sprendimas yra svarbus? Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai jau eilę metų išskiria kelias sistemines problemas. Viena iš jų – kritinį lygį pasiekęs skurdo ir pajamų nelygybės lygis. 2019 metais Lietuvos skurdo rizikos rodiklis buvo 20,1 proc. Tačiau bendrame paveiksle labai išsiskiria senatvės pensininkų, ypač vienišų, situacija. Tarp vienišų pensininkų skurdo rizikos lygis 2019 metais buvo 47 proc. Taigi, daugiau nei dvigubai didesnis už šalies vidurkį.
Daugelyje ES šalių našlių pensija buvusiam sutuoktiniui ar partneriui mokama net ir skyrybų atveju.
Kodėl susidaro tokia situacija? Tiesiog būsto ar buities išlaikymo kaštai vienišam žmogui santykinai yra didesni nei tų, kurie gyvena su šeima. Juk komunalinės išlaidos, valymo priemonės, baldai, virtuvės įrankiai yra beveik vienodi kiekvienam būstui, nepriklausomai nuo to, ar jame gyvena du žmonės, ar vienas. Iki šiol papildomą priedą gaudavo našliai, tačiau būstą išlaikyti reikia ir niekada nesusituokusiems ar išsiskyrusiems pensininkams.
Ar yra analogų kitose ES šalyse? Daugelyje ES šalių našlių pensija buvusiam sutuoktiniui ar partneriui mokama net ir skyrybų atveju. Lietuviškasis modelis, kai našlių pensija mokama tik mirties santuokoje atveju, labiau būdingas sovietinę sistemą dar menančioms šalims.
Kalbant apie paramą vieniems gyvenantiems pensininkams – įvairios valstybės sprendžia problemą skirtingai. Airijoje yra tiesiog mokama priemoka vieniems gyvenantiems pensininkams, Estijoje – skiriama vienkartinė metinė 115 eurų išmoka žemesnes nei vidutinė pensija gaunantiems vienišiems senjorams. Nyderlanduose – į vienišumą yra atsižvelgiama nustatant bazinės pensijos dydį, vienam gyvenančiam ji sudaro 70 proc. minimalaus atlyginimo. Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje nustatant asmeniui garantuotą mažiausią senatvės pensijos dydį irgi atsižvelgiama į tai, ar jis gyvena vienas.
Valstybės biudžeto dydis yra ribotas, todėl verta paieškoti taikliausių sprendimų, kurie atneštų maksimalų rezultatą.
Įvertinę visas alternatyvas, įvesti vienišo asmens pensijos priedą drauge su Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu tuometiniams valdantiesiems valstiečiams pasiūlėme dar 2019 metų rudenį. Visgi, sekėsi sunkiai. Nors diskusijos vyko, bet teigiamo sprendimo sulaukti nepavyko. Vyriausybė šią idėją atmetė. Todėl vienišo asmens pensijos priedo įvedimas yra tas momentas, kai džiaugiuosi, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo rinkimus ir turi galimybę įgyvendinti šį rinkimų programoje įrašytą pažadą.
Politikoje sulaukiama daug siūlymų socialinei politikai. Visgi, valstybės biudžeto dydis yra ribotas, todėl verta paieškoti taikliausių sprendimų, kurie atneštų maksimalų rezultatą. Tiek mūsų turimi makroekonominio prognozavimo modeliai, tiek ir Europos Komisijos atlikti vertinimai rodo, jog taikliausiai skurdą ir pajamų nelygybę mažina ne įvairios mokestinės lengvatos, bet tiksliai orientuotos išmokos.
EUROMOD prognozavimo modelis rodo, jog ši konkreti išmoka vienišų pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygį turėtų sumažinti 7,4 procentiniais punktais.
Nuo šių metų liepos 1 dienos papildomai vienišo asmens išmoką gaus 60 tūkst., o nuo sausio 1 dienos padidintą kasmėnesinę 32 eurų išmoką – 400 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensininkų. Prašymus jai gauti galima teikti jau nuo šių metų liepos 1 dienos.
Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo gyvenantys asmenys vien savo būsto išlaikymui vidutiniškai skiria beveik trečdalį (27,9 proc.) visų savo pajamų. Todėl akivaizdu, kad vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalyti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visos bendros buities išlaidos gula ant vienišo asmens pečių. Taigi įvedus vienišo asmens išmoką, ši našta taps bent šiek tiek lengvesnė.
