Gintarė Skaistė: Kovą su pandemiją žyminčiame biudžete – viltis grįžti prie įprasto gyvenimo

Visų pirma, kalbant apie naująjį biudžetą, jo skiriamas bruožas – dėmesys kovai su pasaulinės COVID-19 pandemijos padariniais, todėl iš kiek daugiau nei milijardo:

• 573 mln. eurų skirta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms prastovų metu, taip pat dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo;

• apie 230 mln. eurų skirta nukentėjusio verslo subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui;

• apie 65 mln. eurų skirta COVID-19 vakcinos įsigijimui;

• apie 45 mln. eurų skirta PSDF išlaidų finansavimui, medikų priemokoms už pavojingą darbą;

• apie 80 mln. eurų numatyta gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, testavimui, laboratoriniams tyrimams;

• apie 90 mln. eurų kitoms įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais. Pvz., pareigūnams už viršvalandžius užtikrinant tvarką karantino metu.

Be tikslingai į kovą su pandemiją nukreipto milijardo, šiame biudžete didelis dėmesys skiriamas pensijoms didinti – atsižvelgiant į itin aukštą pensininkų skurdo lygį, net ir esant įtemptai ekonominei situacijai šie sprendimai turėjo būti daromi.

Dabar nemažai kritikos išsakanti opozicija, nors ir savo valdymo metu sugebėjo pritarti papildomam pensijų indeksavimui, tačiau tam pinigų pirminiame jų pačių rengto biudžeto projekte neskyrė. Spręsdami šį privalomą iššūkį, per kelias savaites kol pateikėme naująjį biudžeto variantą, suradome sprendimą – 2021 m. senjorų senatvės pensija vidutiniškai didės 38 eurais (nuo 377 iki 415 eurų), o turintiems būtinąjį stažą – apie 40 eurų (nuo 399,4 iki 440 eurų).

Biudžete taip pat numatytas 35 eurais didėjantis minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris pasieks 642 eurus popieriuje bei „vaiko pinigai“, kurie pasieks 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – 110 eurų.

7 proc. BVP deficitas nėra idealus, tačiau turime ne tik siaurai žvelgti į biudžeto eilutes, bet ir suprasti pasaulinės pandemijos kontekstą.

Be abejo, sulaukiame kritikos iš buvusiųjų valdančių dėl 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito (iš kurių 2 proc. BVP susidarė dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis). Viešai girdamiesi koronaviruso pandemijos suvaldymui skyrę 3,4 mlrd. eurų, iš kurių panaudojo 2,8 mlrd. eurų, dabartiniai opozicijos atstovai gana parankiai nutyli, jog geriausiu atveju tik pusė šios sumos buvo skiriama tiesiogiai kovai su COVID-19.

Vargiai ką bendro su pandemijos padarinių valdymu turi skolinti 150 mln. eurų skirti valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti, 508 mln. eurų įvairiems investiciniams projektams, 182 mln. eurų vienkartinėms 200 eurų išmokoms pensininkams bei 200 eurų vienkartiniai „vaiko pinigai“, kuriems numatyta dar 77,6 mln. eurų iš skolintų lėšų.

Rugpjūtį, prieš 2020 m. Seimo rinkimus, nepriklausomai nuo būtinybės, pradėtos dalinti dovanos už skolintus pinigus, taip bandant priminti apie savo gerą valią, ne tik neišsprendė socialinių problemų, tačiau ir gerokai ištuštino valstybės kišenes. Tuo metu mūsų naudoti argumentai dėl alternatyvos efektyviai imtis spręsti senjorų skurdo problemą – didinant kasmėnesinę senatvės pensiją arba įsivedant vienišų asmenų pensiją – taip ir nebuvo išgirsti.

Tuo pačiu, kažin ar prie pandemijos valdymo tikslingai prisideda vienkartinės išmokos smulkiesiems ūkininkams už 19 mln. eurų, vaikų vasaros stovyklų finansavimas už dar 5,5 mln. eurų ar Lietuvos pašto išlaidų kompensavimas. Savaime aišku, kad šios priemonės nėra tikslinga pagalba po COVID-19 nukentėjusiems sektoriams, o veikiau bandymas papildomomis lėšomis įpūsti naujų vėjų stojančiose srityse, todėl ir skaičiai iš buvusios Vyriausybės nutarimais panaudotų 2,8 mlrd. eurų padariniams malšinti ir ekonomikai gaivinti iš tiesų yra gerokai kuklesni, ir gerokai santūriau turėtų būti deklaruojami. Vietoje to, bandoma oponuoti remiantis ne faktais, o pagražintu įsivaizdavimu ir lyginti, kaip sako klasikai, nepalyginamus dalykus.

Taip, 7 proc. BVP deficitas nėra idealus, tačiau turime ne tik siaurai žvelgti į biudžeto eilutes, bet ir suprasti pasaulinės pandemijos kontekstą. Tame pačiame kontekste, buvusių valdančiųjų planuotas 5 proc. BVP deficitas buvo tiesiog nerealistiškas, kadangi jų rengtame biudžete lėšos pandemijos valdymui nebuvo įtrauktos visiškai.

Jei pandeminė situacija šalyje negerės taip sparčiai, kaip dabar numatyta, biudžetas bus peržiūrimas po pusmečio – jį drauge su ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonėmis tikslinsime pavasario sesijos pabaigoje, tuomet ir COVID-19 suvaldymui skirtas išlaidas galėsime patikslinti. Tačiau būsiu atvira – į ši pesimistinį scenarijų nesikoncentruojame.

Esu įsitikinusi, jog vakcinos atkeliavimas į Lietuvą mums visiems suteikia taip reikalingos vilties, kad situacija stabilizuosis ir pagaliau gerės, o naujųjų metų biudžete numatytos papildomos išlaidos padės išsaugoti darbo vietas ir prisidės prie ekonomikos atsigavimo. Tada visi lengviau atsikvėpę, išsivadavę iš šios krizės, galėsime grįžti prie įprasto gyvenimo.

Gintarė Skaistė yra finansų ministrė