Apskritai, toks Vyriausybės pasirinktas žanras, kai reformos pristatomos ne įstatymų projektais, o kalbomis yra keistokas. Norėdama rasti naują neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) nustatymo formulę, jos turėjau ieškoti naujienų portaluose, o ne konkrečiame Vyriausybės dokumente. Jokių konkrečių prognozių, pajamų šaltinių, perskirstymo tarp „Sodros“ ir valstybės biudžeto skaičių neteko regėti, tai kyla abejonė ar jie išvis egzistuoja.
Taigi pirmas ir vienas svarbiausių kylančių klausimų, kaip ir daugeliui kitų: jei mažinamos mokestinės pajamos, tačiau planuojama visur ir visiems viską didinti ir duoti, tai iš kur biudžete prisnigs tų pinigų? Juk visi žinome, kad pinigai šiaip iš niekur neatsiranda, o norint kažką padidinti, reikia tiksliai žinoti iš kur tie pinigai bus paimti. Reformoms reikės 600 mln. Eurų, teigia finansų ministras, o paimti jie bus lygiomis dalimis: iš ekonomikos augimo, ES paramos ir šešėlio mažinimo. Žanro klasika – šešėlio mažinimas, ištraukiamas tada, kai nelabai gali pasakyti iš kur tuos pinigus paimsi. „Beprecedentė kova“ – iškilmingai skelbia ministras. Žiūrėsim po metų ar bus 200 mln. ar riestainio (o gal biudžeto) skylė.
Nes išlaidų tai bus. Mes visiems duosim, – sakė R.Karbauskis. Kultūros komiteto pirmininkas sako, Kultūros komiteto pirmininkas žino. Medikams algos augs, mokytojams irgi, – teigia A.Veryga ir J.Petrauskienė. Universitetų jungimui milijonai irgi bus.
Antras neraminantis klausimas, apie vis didėjantį Orvelo „gyvulių ūkį“, su kuriuo taip žadėta kovoti prieš rinkimus, kai egzistuoja begalė išimčių, veiklos formų ir mokesčius mokame ne pagal pajamų kiekį, bet pagal užsiėmimo formą. Šitas klausimas Vyriausybėje visiškai pamirštamas ir nesprendžiamas. Net ir po pristatytų struktūrinių reformų lieka ta pati lengvatų ir apmokestinimo įvairovė, kai tavo efektyvus mokesčių tarifas priklauso nuo to, kaip pasivadinsi ar kuriai žmonių grupei būsi priskirtas: ūkininkas, samdomas darbuotojas, individualios įmonės savininkas ar kirpėja pagal verslo liudijimą.
Trečiasis klausimas, apie naujas Vyriausybės progresyvumo paieškas. Dar prieš kelias dienas, Vyriausybei vertinant kitų parlamentarų siūlymus įvesti progresinius tarifus, jiems nebuvo pritarta. Nepritarta argumentuojant tuo, kad progresyvumas šiandien yra taikomas „iš apačios“, kai augant atlyginimui mažėja gyventojui taikomas NPD. Todėl progresyvumo įvedinėjimas „iš viršaus“ nustatant progresinius tarifus yra netikslingas. Mat tokios mokestinės armonikos nėra niekur kitur.
Nepaisant savo pačių argumento, pirmadienį pristatytoje reformoje NPD vis dar yra ne fiksuotas, bet nykstamas augant pajamoms. Kai tuo tarpu progresinis tarifas įvedamas 4 proc. didesnis – atlyginimui viršijus 7400 eurų, jums bus taikomas ne 21, o 25 proc. GPM tarifas. Tuo pačiu, pagrįstai kyla klausimas, kodėl tas progresinis tarifas įvedamas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms? Ar pinigai gauti iš kitokių veiklų yra kažkuo išskirtiniai? Na, iš ūkio ir bičių, pavyzdžiui.
Ketvirtas, apie pensijas. Na, čia kyla daugybė mažų klausimėlių, į kuriuos bus galima atsakyti tik tada, kai bus pristatyti konkretūs įstatymai. Bet kai kurie pensijų reformos aspektai išsyk krenta į akis. Vienas iš jų – keistokas nenuoseklumas savo idėjose. Vyriausybės teigimu, blogai jei 2 proc. dabartinių darbuotojų atlyginimo keliauja ne į „Sodrą“, o į asmens sąskaitą antros pakopos pensijų fonduose, nes taip supriešinami dabartiniai ir ateities pensininkai. Kadangi tomis lėšomis jau dabar būtų galima padidinti šiandieninių pensininkų pensijas. Taigi naujame Vyriausybės pristatytame modelyje parama kaupimui vyks ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Nepaisant to, tuo pačiu metu 2 proc. sumažinamas darbuotojų pensijų draudimo tarifas, kas reiškia, kad tie dabartiniai pensininkai tų 2 proc. vis tiek negaus. Bet čia jau viskas gerai, anot reformistų.
Galų gale bazinės pensijos iškėlimas į valstybės biudžetą turi būti grįstas kitokiomis mokestinėmis pajamomis. Bet kol kas kalbama tik apie antro gyvenamojo nekilnojamo turto apmokestinimą 0,3 proc. tarifu. Planuojama, kad jis atneš apie 10–11 mln. eurų – katino ašaras valstybės mastu.
Šalia visų šių klausimų ir išsakytų abejonių tik noriu priminti Vyriausybei, kad daugybę kartų buvo garsiai kalbėta, kad dėl pensijų sistemos reformos reikalingas visų didžiųjų politinių partijų susitarimas, nes šių pokyčių nulemti rezultatai yra ilgalaikiai, paliečiantys didelę dalį žmonių. Todėl nuolatinis sistemos keitimas yra ydingas ir kenksmingas. Daugybę kartų buvo žadėta ieškoti sutarimo ir priimti visiems priimtiną modelį, kuris būtų nekeičiamas dar 20 metų į priekį nepaisant politinių partijų ir Vyriausybių kaitos. Deja, bet tenka pripažinti, kad šįkart buvo nueita siurprizo keliu.
Gintarė Skaistė yra Seimo Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.
