Lietuvoje įvykus konfliktui šeimoje tiesos dažnai ieškoma teisminiu keliu – vien 2014 m. pirmosios instancijos teismuose gauta 20818 bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių. Tai reiškia, kad pačioje artimiausioje aplinkoje – šeimoje – įvykęs konfliktas lengva ranka perduodamas spręsti teisėjui, užuot sprendimų ieškojus patiems.
Bylinėjimasis teisme yra varginantis, reikalaujantis daug laiko ir išlaidų procesas. Ką jau kalbėti apie neigiamas emocijas, kurios tęsiasi netgi po teismo nuosprendžio, negrįžtamai sugadintus santykius – retai kada teismo sprendimas tenkina abiejų konfliktuojančių pusių poreikius. Natūraliai iškyla klausimas – ar įmanoma jau įsismarkavusius konfliktus spręsti taikiai?
Jei konfliktuojančios šalys yra suinteresuotos derėtis, alternatyva teisminiam procesui gali būti šeimos mediacija – procesas, kurio metu trečioji šalis, t.y. tarpininkas, siekia atrasti abiems pusėms tinkamą sprendimą be teismo įsikišimo.
Jei konfliktuojančios šalys yra suinteresuotos derėtis, alternatyva teisminiam procesui gali būti šeimos mediacija – procesas, kurio metu trečioji šalis, t.y. tarpininkas, siekia atrasti abiems pusėms tinkamą sprendimą be teismo įsikišimo.
Mediacija gali būti taikoma įvairiose srityse, tačiau šeimos ginčuose, ypač skyrybų bylose, nesutarimuose dėl vaiko globos, išlaikymo, bendravimo ir kitų klausimų yra itin tikslinga, nes pagrindinis šeimos mediacijos tikslas – išsaugoti šeimos komunikaciją ir teigiamus santykius.
Ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva mediacijos proceso metu priklauso ne trečiajam asmeniui, bet pačioms šalims – tai yra vienas esminių privalumų, skiriančių ją nuo kitų ginčo sprendimo būdų.
Mediacija Lietuvoje egzistuoja jau ne vienerius metus (2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą; aukštosiose mokyklose studentai sėkmingai studijuoja Mediacijos bakalauro ir magistro studijų programas; be to, tarpininkauti gali ne tik teisininkai), tačiau yra kur kas rečiau taikomas procesas negu kitose šalyse.
Pavyzdžiui, Norvegijoje apie 70 procentų bylų užbaigiama mediacijos būdu, daugelyje JAV valstijų šeimos mediacija yra privaloma, ir teisėjas gali ją skirti, jeigu sprendžiamas vaikų globos klausimas. Airijoje nuo 1986 m. šeimos mediacija yra valstybės teikiama ir finansuojama paslauga, Portugalijoje tarpininkavimo paslaugas teikia Šeimos mediacijos tarnybos, kurių paslaugos – nemokamos.
Lietuvoje teisminė mediacija taip pat yra valstybės finansuojama paslauga, tačiau vis tiek neprigyjanti – taigi finansavimas nėra esminė priežastis. Vis tik manytina, kad viena iš mediacijos Lietuvoje nepopuliarumo priežasčių – nenoras ginčų šeimose spręsti taikiai, kadangi mediacijos procesas ir taikių santykių išsaugojimo siekis – neatsiejami dalykai.
Manytina, kad viena iš mediacijos Lietuvoje nepopuliarumo priežasčių – nenoras ginčų šeimose spręsti taikiai, kadangi mediacijos procesas ir taikių santykių išsaugojimo siekis – neatsiejami dalykai.
Konfliktuojančių pusių apsisprendimas ginčą šeimoje spręsti alternatyviu būdu rodo, kad asmenys yra pasiryžę išsamiai aiškintis situaciją, siekti kompromiso ir taikiai užbaigti konfliktą.
Brandžioje visuomenėje esminis uždavinys aiškinantis santykius šeimoje turėtų būti ne tik teisinis kilusio ginčo išsprendimas, bet ir socialinės taikos atkūrimas – pozityvių arba neutralių tarpusavio santykių išlaikymas, jokiu būdu ne pabloginimas.
Tarpininkaujant mediatoriui tikėtina, kad konfliktuojančių šalių santykiai, išsprendus konfliktą, išliks be nuoskaudų. Vadinasi, šeimos mediacija yra procesas, vedantis taikių santykių link.
Vienas reikšmingiausių momentų mediacijos procese yra koncentravimasis į dabartį ir ateitį. Dėmesio centre – klausimas, kaip išspręsti konfliktą neakcentuojant, kas kaltas ir kas teisus, bet išsaugant gerus santykius.
Vesdamas mediacijos sesijas, tarpininkas padeda konflikto dalyviams konstruktyviai komunikuoti, suvokti kitos pusės jausmus, taktiškai bei aiškiai juos išreikšti, derėtis ir ieškoti priimtiniausių konflikto sprendimo būdų. Tuo tarpu teisminiame procese ieškoma įrodymų, įkalčių, aiškinamasi, kas teisus, o kas – ne, taigi pabaigoje vieni laimi, kiti pralaimi. Mediacijoje tarpininko dėka sukuriama situacija, kurios metu nėra pralaimėjusiųjų ir kaltųjų.
Svarbu pastebėti ir tai, kad teismo procesas gali būti viešas, o mediacijos sesijos – tik konfidencialios. Vertinantiems savo šeimos konfidencialumą tarpininkavimas yra puiki alternatyva – konflikto peripetijos išlieka tarp konflikto dalyvių ir tarpininko, o baigtis priklauso tik nuo konflikto dalyvių. Tuo tarpu teisme įtraukta daug papildomų asmenų – teisėjai, advokatai, ekspertai, liudytojai.
Vertinantiems savo šeimos konfidencialumą tarpininkavimas yra puiki alternatyva – konflikto peripetijos išlieka tarp konflikto dalyvių ir tarpininko, o baigtis priklauso tik nuo konflikto dalyvių.
Ieškant galimų konfliktų šeimoje sprendimo būdų svarbu atsižvelgti ir į tai, kad mediacijos metu tarpininkas, pasitelkdamas psichologines, organizacines ir teisines žinias, įsigilina į konkretų atvejį.
Taigi tokiu būdu kiekviena situacija sprendžiama individualiai, o ne naudojantis įstatymų nustatytomis normomis, atsižvelgiama į emocinius konfliktuojančių šalių poreikius.
Šeimų konfliktuose emociniai šalių poreikiai – vieni svarbiausių, o taikūs santykiai šeimoje – vertybė, kuri privalo tapti siekiamybe. Vis tik gal mediacija ir yra ta priemonė, kurios dėka galime išmokti konfliktus spręsti taikiai?
