Kaip ši skylė mums grįžta bumerangu šiais metais?
Pasirodo, miestas 2021 metus gyvena drastiškai sumažinę išlaidas kelių tinklo priežiūrai ir atnaujinimui. Viešai yra net sukurtas įdomus pavadinimas – šie metai Kaune yra „Mažiau infrastruktūrai, daugiau žmonėms“. Ką tai praktiškai reiškia kiekvienam miestiečiui?
Šių metų Kauno biudžete miesto infrastruktūrai skirta dalis mažėja beveik trečdaliu. Jeigu pastaraisiais metais Kauno transporto sistemos kokybė išties buvo pradėjusi kilti ir buvo neįmanoma nepastebėti gražėjančių ir saugesnių gatvių, tai dabar procesas stos. Skaičiuojama, kad transporto tinklo priežiūrai bus skirta net 12 mln. eurų mažesnė suma.
Šių metų Kauno biudžete miesto infrastruktūrai skirta dalis mažėja beveik trečdaliu.
Ar tai tikrai niekaip nesusiję su jau minėtu 8,65 mln. eurų trūkumu, atsiradusiu 2020 metais dėl nesurinkto gyventojų pajamų mokesčio? Klausimas ne visai retorinis. Bet galima suprasti miesto vadovus – sprendimų ieškoti reikia net ir pandemijos laikotarpiu. Abejonė tik viena – ar tikrai taupoma ten, kur tai galima daryti padarant mažiausią žalą? Juk derama infrastruktūra yra labai svarbus faktorius kalbantis su investuotojais, kviečiant juos į miestą, kuriant naujas darbo vietas.
Tačiau gal net dar sunkiau suprantamas yra kitas sprendimas – tai nesuderintas trijų svarbių miesto transporto arterijų sustabdymas iš esmės visam šių metų vasaros sezonui. Vis dar vyksta Kleboniškio tilto statybos ir rekonstrukcijos darbai. O juk tai viena iš trijų esminių arterijų, jungiančių pagrindinę miesto dalį ir Šilainius, Vilijampolę, Žemaičių plentą. Tuo pat metu pradėta automagistralės Klaipėdos link rekonstrukcija, kuri tęsiasi bene gerą dešimtį kilometrų.
Ir tokioje situacijoje nusprendžiama iš esmės uždaryti dar vieną transporto arteriją – Kauno pilies žiedą ir tiltą. Galima būtų guostis, kad darbai pradėti vasarą (ir, vilkimės, iki rudens bus baigti). Galima pasiteisinti, kad dėl nuotolinio ugdymo moksleiviams nėra tokio didelio judėjimo mieste poreikio. Tačiau faktas, jog šiandien jau daugelis iš mūsų – kauniečių – esame patyrę, kaip atrodo bandymas persikelti per vienintelį dar veikiantį Varnių tiltą.
Visiems kauniečiams suprantamas noras esmines transporto sistemos pertvarkas užbaigti iki 2022 metų, kai visi su nerimu lauksime europiečių ir jų dėmesio mūsų mieste vyksiantiems „Europos kultūros sostinės 2022“ renginiams. Tačiau noras „papudruoti“ miesto išorę ir transporto arterijas tada niekaip nedera su sprendimais pandeminio biudžeto skyles kaišioti nuimant lėšas iš mūsų gatvių ir jų priežiūros.
