Tuo metu, kai Kauno mieste jau net ir patys romiausi gyventojai pradėjo gultis kryžiumi po traktorių vikšrais, o juos tenka judinti su policijos pagalba, kiekvienam kauniečiui yra daugiau negu akivaizdu – nekilnojamasis turtas yra tai, kas judina Kauno miesto savivaldybės pasaulį.
Ar svarbu medžiai ir jų teikiama gaiva, grynas oras? Ne, pastarųjų metų sprendimai rodo, kad Kaune ne medžiai, ne gyventojų sveikata yra svarbiau. Svarbiau yra dar vienas betoninis šaligatvis, dar šimtas ar tūkstantis kvadratinių metrų trinkelių, asfalto, betono..
Būtent todėl rugsėjo mėnesį iš Kauno miesto savivaldybės rūmų pasirodė idėja prisijungti beveik pusę rajono teritorijos. Būtent todėl siūloma ne sujungti savivaldybes, bet atrankiniu būdu linija piešiama būtent per tuos „žaliuosius laukus“. Juk kam reikalinga sudėtinga ar saugoma teritorija? Ten juk nei kotedžų, nei verslo centrų, nei dar vieno garuojančio kamino neiškelsi.
Todėl būkim ramūs – noras prisijungti geriausias Kauno rajono dalis nėra jokia labdara, o atvirkščiai – racionaliai pamatuotas planas į Kauno miesto biurokratų rankas perkelti itin perspektyvias kol kas dar „žalias“ teritorijas.
Jeigu metų pradžioje rinkimus Kaune vienu mostu laimėjęs judėjimas „Vieningas Kaunas“ būtų naujokai savivaldoje, galima būtų nurašyti tokias „vasiukų“ idėjas nepatyrimui ar tiesiog žmogiškai klaidai. Tačiau judėjimas skaičiuoja jau ne vienerius ir ne dvejus metus, komandoje – patyrę verslo ir savivaldybės valdymo rykliai. Jų sprendimai šaltakraujiški, apskaičiuoti ir įvertinti ne tūkstančių eurų, o dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
Todėl būkim ramūs – noras prisijungti geriausias Kauno rajono dalis nėra jokia labdara, o atvirkščiai – racionaliai pamatuotas planas į Kauno miesto biurokratų rankas perkelti itin perspektyvias kol kas dar „žalias“ teritorijas.
Kodėl „kol kas“? Nes Kauno miesto savivaldybė, skirtingai nuo rajono, prioritetą jau senokai skiria ne gyventojų interesams, ne sveikai aplinkai, ne harmoningai ir ilgalaikei plėtrai, o greitam ir kuo didesniam pelnui generuoti. Ir žinoma, pelnas telkiamas ne savivaldybės, o labai aiškių nekilnojamojo turto verslininkų kišenėse.
Ar sutapimas, kad tie „aktyvūs verslininkai“ labai jau artimai susiję tiek su judėjimu „Vieningas Kaunas“, tiek ir su miestą diktatoriškai valdančia Matijošaičių šeima? Jeigu kas nors nukeliautų su tokiu klausimu iki teismo, tai ten būtų surasta šimtas priežasčių, kodėl „viskas teisėta“. Tačiau kauniečiai nėra kvailiai ir geriau negu Temidė žino, kodėl vienas ar kitas nekilnojamojo turto plėtros projektas „eina su vėjeliu“, o kodėl kiti – jau ilgus metus dūla savivaldybės stalčiuose.
Tad viešai Kauno miestas gali pūsti arabus kur nors toliau nuo Kauno rajono – gal net atsiras patikėsiančių, tačiau neseniai nacionalinio transliuotojo atliktas žurnalistinis tyrimas rodo aiškiai ir paprastai, tai nėra sąžiningas planas.
Ir tai nėra ekonomiškai pagrįstas noras taupyti savivaldybių pinigus. Išties, galima būtų svarstyti ir diskutuoti apie idėja apjungti miesto ir rajono savivaldybes. Kai kurie valdymo procesai tikrai gali būti paprastesni, savivaldybių įmonių (kartais netgi stovinčių greta) valdymas ir veikla optimizuota. Tačiau apie tai nėra kalbama. Siūlomas primityvus nekilnojamojo turto planas – pigiai (t.y. nemokamai) paimkim puikias teritorijas ir jas atiduokim „saviems“.
Tačiau ir Kauno mieste, ir rajone gyvena ne kvailiai – dieduko pasakomis tiki vis mažiau kauniečių.
Gintautas Labanauskas yra ekonomikos mokslų daktaras, buvęs „Ekoagros“ direktorius.
