Tai iš esmės sužlugdė įstatymų leidžiamosios valdžios darbą ir buvo viena iš priežasčių kodėl žlugo ATR (Abiejų Tautų Respublika).
Dabar Europos komisija nuolaidžiauja Prancūzijai ir Italijai leisdama pažeidinėti fiskalinę drausmę priimant šalių biudžetus. Pasiteisinamas tam – populistų keliami neramumai šalyse.
Tačiau, jeigu Prancūzija turi resursų išgyventi gręsiančia recesiją, priiminėdami biudžetą su deficitu 3.2 procento bendro vidaus produkto, vienu metu didindami socialines išmokas ir mažindami mokesčius, tai italai suplanavę 2.2 procento bendrojo vidaus produkto dydžio biudžeto deficitą, neturi jokių galimybių išlipti iš recesijos liūno, jeigu ji kaip pranašauja nemaža dalis ekonomistų, prasidės.
Mes jau esame istorijos pamokyti apie lygius ir lygesnius, kai atskiri vienetai (individai arba šalys) gali leisti engti ir trypti pagrindines sąjungos vertybės, šaukdami apie gresiančią pabaigą, pamiršdami jog visos valstybės ar sąjungos pradėjo griūti kai buvo pamintos jų pamatinės vertybės: ar tai būtų Romos pilietiškumo praradimas trečiajame amžiuje ar ATR aristokratijos dekadansas, privedęs prie „didžiojo tvano“.
Nors ir Italija, ir Prancūzija taip elgiasi vedamos gerų norų, jų vykdomos priemonės pamina pamatines ES vertybės, tokias kaip demokratija ir lygybė, nes Lietuvai niekas nesiūlo didinti biudžeto deficitą, kad apmokėtų mokytojų ar gydytojų atlyginimus.
Beje atkreiptinas dėmesys jog kai pirmą kartą bandėme įstoti į ES, mes nebuvome priimti, nes neatitikome vieno iš Mastrichto kriterijų keliamų reikalavimų, o būtent mūsų biudžeto deficitas buvo per didelis.
Nors mes esame ekonomiškai maži, tačiau su tvirtomis moralinėmis nuostatomis. Nebijome pasakyti tiesos daug galingesnėms už mus kaimynėms, todėl manau turėtume dar kartą atkreipti Europos komisijos dėmesį dėl dvigubų standartų taikymo bendrijos viduje. Šį kartą tai gali turėti daug skaudesnes pasekmes ES negu dvigubų standartų taikymas žemės ūkio sektoriuje, šalims senbuvėms mokant didesnes išmokas negu naujokėms.
Dvigubų standartų taikymas finansiniame sektoriuje gali atverti pandoros skrynią ir sukelti negrįžtamas pasekmes. Tokio masto šalies kaip Italija ekonomikos griūtis turės daug rimtesnius padarinius negu Graikijos atveju ir klausimas ar pajėgsime atsilaikyti.
Turime mūsų šalį atstovaujančius euro parlamentarus, turime ir euro komisarą, padarykime viską, kad mūsų balsą išgirstų.
Prof. dr. Gintautas Labanauskas yra VšĮ „Ekoagros“ direktorius, buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
