Sovietiniais laikais didžiausias milicijos sugautų ir perduotų sovietiniam teisingumui „spekuliantų“ (verslo pradininkai sovietų imperijoje) skaičius buvo ne kur kitur, o Kaune.
Originalumas, gebėjimas išsiskirti iš pilkos minios – pagirtina savybė, tačiau kitaip savitumas vertinamas, kai kalbama apie kelių eismo taisykles ir apskritai įstatymus, kurie visoje šalyje turėtų būti vienodi.
Šiandieną niekur kitur Lietuvoje, išskyrus Kauną, nepamatysime rombais sužymėtų gatvių. Jų Kaune yra apie šimtą. Ir šie neįprasti ženklai atsirado maždaug apie tą laiką, kai į Lietuvą atvyko popiežius Pranciškus.
Todėl pasigirdo nuomonių, kad taip pažymėtas kelias, kuriuo turės važiuoti Šventasis Tėvas. Tačiau popiežius atvyko ir vėl išvyko, o rombai Kauno gatvėse pasiliko.
Jie nieko bendro su Apaštališkuoju Sostu neturi. 15 ir 30 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėjas įrengti „rombai“ nurodo atstumą iki pėsčiųjų perėjos, lygų automobilio stabdymo keliui skirtą laiką, įskaitant ir vairuotojo reakciją. Jei link perėjos artėjantis automobilis nemažindamas greičio jau yra pravažiavęs pirmąjį iš rombų, pėsčiajam tai yra signalas, kad į perėją įžengti yra nesaugu.
Sumanymas be jokios abejonės teisingas, miesto valdžia privalo rūpintis gyventojų saugumu, tame tarpe ir eismo dalyvių, bet viena bėda – toks kelių žymėjimas Lietuvoje patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (KET) nenumatytas. Ne tik Lietuvos, bet ir visose ES šalyse galiojančiose kelių eismo taisyklėse.
Rombo simbolis, kitur dar vadinamas deimantu, kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis yra naudojamas JAV, Kanadoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kai kuriose kitose šalyse. O štai ES KET nėra.
Kauniečiai, garsėjantys ne tik savo patriotiškumu ir meile Žalgirio komandai, bet ir savo sąmoju apie tų rombų atsiradimą jau sukūrė anekdotą primenančią istoriją. Esą Kauno valdžia, apsilankiusi Japonijoje ir pamatę tokius rombus, pagalvojo, jog jie priimti ir galioja kaip privalomi visame pasaulyje, todėl ir suskubo juos priimti.
Sąmojingumas, juokas, gera nuotaika, vsa tai gerai, tai ilgina gyvenimą.Tačiau jei kalbėti rimtai, tai šiuo atveju greitį artėjant perėjai sumažinti perspėjantys ženklai yra teisinga idėja, bet ji nebuvo derinta su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Eismo dalyviai nebuvo tinkamai informuoti ką reiškia šie ženklai, todėl vietoje padidėjusio eismo saugumo galima sulaukti ir neigiamų padarinių. Ir apskritai atskiruose valstybės miestuose juk neturėtų galioti kitokios eismo taisyklės, net jei jos ir geresnės negu visoje šalyje. Priešingu atveju atsiras precendentas skirtingiems įstatymams, peržengiantiems vietos savivaldos kompetencijas.
Tarkim sumanys kurio nors miesto vadovas griežčiau kovoti su vagystėmis (kas iš principo labai sveikintina) ir vietoj Lietuvoje galiojančios teisinės bazės nuspręs įdiegti labai veiksmingą Saudo Arabijos praktiką kapoti rankas vagims.
Skirtingų taisyklių taikymas mano nuomone veda į chaosą, tačiau inovatyvių idėjų stabdyti nereikia.
Jei Kaunas lenkia laikmetį, reikia iš jo imti pavyzdį ir operatyviai įdiegti naujoves, gebančias užtikrinti geresnį eismo dalyvių saugumą, teikiant pasiūlymus Vyriausybei dėl atitinkamą KET pakeitimų.
Gintautas Labanauskas yra VšĮ „Ekoagros“ direktorius, buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
