Praėjusiais metais pastebėtas aiškus sąryšis tarp Lietuvos eksporto į konkrečiais šalis plėtros tempo ir tų šalių BVP pokyčio. Sumažėjo eksportas į Rusiją ir Baltarusiją, kurios patyrė recesiją, tačiau smarkiai ūgtelėjo į Lenkiją, pernai pasiekusią 3,6 proc. BVP augimo tempą.
Kur kas daugiau nei vidutiniškai padidėjo ir mūsų šalies eksportas į JAV, kuri bus dar patrauklesnė prekybos partnerė šiemet, atvėrus jos maisto produktų rinką Lietuvos gamintojams. Dėl tos pačios priežasties 2016 metais tikimasi eksporto į Kiniją proveržio, nors šiuo metu šalies ekonomika išgyvena ne geriausius laikus.
Esminės reikšmės Lietuvos eksporto geografijai turėjo valiutų kursų pokyčiai. Kuo žemesnis realus euro kursas (atsižvelgiant į infliacijos skirtumus) tam tikros valiutos atžvilgiu, tuo pelningiau galima parduoti prekes toje rinkoje.
Žemų pasaulinių naftos kainų aplinka palankiai veikė Lietuvos ūkį visus 2015 metus ir 2016 metų pradžioje.
2015 metais realus euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo 12,5 proc., Didžiosios Britanijos svaro sterlingo – 7,5 proc., atvirkščiai, palyginti su Norvegijos krona, euras sustiprėjo 3,3 procento.
Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, tačiau euro ir Lenkijos zloto kursas pernai beveik nepasikeitė, nes zlotas buvo silpniausiais metų pradžioje, vėliau smarkiai sustiprėjo, tačiau metų pabaigoje vėl prarado vertę dėl rinkimų ir naujos valdžios formavimo veiksnio. Didžiausias zloto nuopuolis užfiksuotas jau šiais metais ir tai neišvengiamai daro įtaką lietuvių apsipirkimo kaimyninėje šalyje įpročiams.
Žemų pasaulinių naftos kainų aplinka palankiai veikė Lietuvos ūkį visus 2015 metus ir 2016 metų pradžioje. Mūsų šalis daugiausia prekiauja su tokiomis valstybėmis, kurios pačios iš to laimi, nes yra grynosios energijos išteklių importuotojos. Žinoma, čia reikia išskirti Rusiją, tačiau ji iškrito iš prioritetinių mūsų eksporto rinkų sąrašo dar 2014 metų rugpjūtį ir neaišku, ar apžvelgiamoje ateityje į jį besugrįš.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta palyginamosios kainomis 2015 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2014 metų mėnesiu, padidėjo 4,2 proc., t.y. kur kas mažiau nei per visus metus – 5,3 procentais. Tam turėjo įtakos aukšta palyginamoji bazė, kadangi prekybą paskutiniosiomis 2014 metų savaitėmis skatino ne tik naujametiniai pirkimai, bet ir euro įvedimas.
Nors ne pirmojo būtinumo prekių paklausa ūgtelėjo labiau nei maisto produktų, atotrūkis tarp šių dviejų prekių grupių metų pabaigoje sumažėjo iki minimumo. Atrodo, kad vidaus prekyba iš dalies prarado plėtros pagreitį ir su šia neguodžiančia naujiena tenka įžengti į 2016 metus.
Transporto sektorius praėjusiais metais patyrė prieštaringų veiksnių įtaką, todėl nebegalėjo augti tokia sparta kaip ankstesniaisiais metais. Antroje 2015 metų pusėje šiek tiek atvėso ir statybų sektoriaus veiklos įkarštis.
Tai verčia nuosaikiai vertinti šių metų ekonomikos augimo perspektyvą. Euro zonos ekonomikos atsigavimas ir ekspansija į naujas eksporto rinkas (JAV, Kinija) - tai tos priežastys, kurios 2016 metais leidžia tikėtis spartesnės BVP plėtros nei šiais metais.
Kita vertus, didžiulis pasaulio ekonomikos, finansų ir žaliavų rinkų neapibrėžtumas skatina likti santūriais. SEB bankas prognozuoja, kad 2016 metais Lietuvos BVP išaugs 2,8 proc., 2017 m. – 3,2 procento.
Gitanas Nausėda yra SEB banko prezidento patarėjas
