Esame ištreniruoti darbe būti paklusnūs ir mažiau kūrybiški, o darbas dažnam lietuviui asocijuojasi su nuolatine kasdiene kančia. Toks požiūris yra ydingas dėl daugelio priežasčių, ir, labai tikiuosi, per ateinančius kelerius metus tai išnyks, kadangi tai neduoda naudos nei darbuotojui, nei pačiam darbdaviui.
Po IT bendrovių suklestėjimo Vilniuje statistika yra iškalbinga – sostinėje iš 300 tūkstančių dirbančiųjų, net trečdalis dirba užsienio kapitalo bendrovėse. Tradiciškai, didelė dalis jų dirba Skandinavijos ir kitose Europos bei Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovėse. Iki 2020 metų balandžio mėnesio Švedijos bendrovės Lietuvoje jau yra investavusios daugiau kaip 3 mlrd. eurų, o Nyderlandų – 2,5 mlrd. eurų.
Investuodamos Lietuvoje bendrovės randa puikią infrastruktūrą ir labai gerus specialistus, visgi bendraujant su užsienio įmonių vadovais dažnai tenka girdėti, kad lietuviams ne visada yra lengva greitai perprasti ir prisitaikyti prie daug labiau į darbuotoją orientuotos darbo kultūros.
Daug kas teigia, kad Lietuva neturi darbo kultūros, tačiau tai yra netiesa.
Darbo principas, kuomet kiekvienam darbuotojui yra suteikiama laisvė rinktis darbo laiką, ar vietą bei suteikiamos papildomos naudos, yra labai senas. Ir kas mums buvo „naujovė“, visiems tai buvo įprastas dalykas. Visai kitoks požiūris į darbą pradėjo populiarėti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuomet jau neebegzistuojančiai kompiuterinių žaidimų kūrimo bendrovei „Atari“ reikėjo prisivilioti geriausius darbuotojus, o pasiūlymas dirbti kada nori, ir kur nori, buvo revoliucinis, būtent dėl to bendrovė per trumpą laiką galėjo prisivilioti didelį kiekį talentingiausių specialistų, kurie, bent trumpą laiką, „Atari“ padarė tikra technologijų milžine.
Tarptautinėse kompanijose svarbiausia vertybė yra žmonės. Daug kas teigia, kad Lietuva neturi darbo kultūros, tačiau tai yra netiesa. Mes bandome vytis vakarų šalis ir iš jų perimti geriausias praktikas, tačiau dažnai dar vis pirmenybė yra teikiama pinigams ir vadovams. Vakarietiška darbo kultūra yra puikus ir visiems priimtinas būdas vadovauti žmonėms, o pagrindinis tikslas – diskusijos ir lygios galimybės visiems dalyvauti procesuose. Tenka girdėti, kad toks modelis gali atimti daug laiko, visgi tai nėra blogai, kadangi tik diskutuojant galima rasti geriausią ir racionaliausią sprendimą.
Žinoma, ne visuose darbuose ir pareigose gali būti galimybė dirbti iš namų, ar pačiam pasirinkti darbo laiką, visgi investicijos į ergonomišką darbo vietą tikrai atsiperka. Mūsų bendrovė Nyderlanduose yra ne kartą pripažinta kaip vienas iš geriausių darbdavių Europoje, o tai įrodo faktas, kad didelė dalis darbuotojų įmonėje dirba ne po 1 – 2 metus, bet po 10 ir daugiau. Vertinamas darbuotojas vertina ir savo darbovietę, o investicijos į jį įmonei atsiperka ilguoju periodu.
Matyt didžiausias skirtumas tarp vakarietiško kolektyvo ir Lietuvos darbuotojų – emocinio intelekto stoka ir, dažniausiai, trumparegiškumas. Ir dėl to nesame kalti, kadangi apie tai nėra kalbama nei mokyklose, nei aukštojo mokslo įstaigose, tą turime išmokti ir suprasti patys.
Daug yra kalbama apie tai, kad reikia investuoti į darbuotojus, bet retas žino kaip tai daryti. Darbo laikas daugeliui yra šventas ir turi būti skirtas „tik darbui“. Toks požiūris taip pat turi keistis, nes tik kokybiškas darbuotojas sukurs didesnę vertę, o kokybė ne visada priklauso nuo to, kokį universitetą žmogus yra baigęs. Darbovietė – struktūra, kur ne viską lemia tik gilios žinios, bet ir komandinis darbas.
Darbo kultūrą kuriame visi – tiek darbdaviai, tiek ir darbuotojai.
Bet pokyčiai ateina. Besikeičianti visuomenė ir auganti jaunoji karta verčia keistis verslo aplinką mūsų šalyje. Yra pakankamai daug vadovų, kurie stengiasi dėl savo darbuotojų ir stengiasi jiems sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas, o šiuolaikiški vadovai vis labiau tampa norma, o ne išimtimi.
Darbo kultūrą kuriame visi – tiek darbdaviai, tiek ir darbuotojai. Svarbiausia yra vadovautis geriausiais pavyzdžiais ir suprasti, kad darbuotojas yra didžiausia vertybė, nes be jų nebus nei įmonės, nei pelno. Ir viskas prasideda ne nuo nemokamų pietų ir „Xbox‘o“ biure, viskas prasideda nuo paprasto nuoširdumo ir noro, kad darbo vieta būtų maloni ne keliems, bet visiems ten dirbantiems.
Goda Šniokaitė yra „Macaw“ IT bendrovės Lietuvoje vadovė.
