Nuo blizgančio verslininko iki besiblaškančio politiko
Ar pamenate, kaip prieš metus Trumpas paskelbė oficialiai pradedąs savo rinkiminę kampaniją? It kino filme, lėtai leisdamasis paauksuotu eskalatoriumi.
Šis pompastiškas pasirodymas iš pradžių sukėlė daug juoko ir Trumpo kandidatūra buvo laikoma pokštu. Tačiau pokšto atomazga nustebino net ir didžiausius optimistus – vos per metus Trumpas tapo populiariu tarp Respublikonų partijos rinkėjų ir užsitikrino šios partijos nominaciją rinkimuose.
Trumpo politinė biografija sudėtinga. Būdamas profesionaliu verslininku, jis dar 1988 metais pradėjo kalbėti apie savo planus kandidatuoti į JAV prezidentus. Trumpas nuolat kaitaliojo politines partijas, skyrė didžiules pinigų sumas įvairiausių ideologijų kandidatams, taip pat ir dabartinei savo priešininkei Hillary Clinton.
Trumpas šiuose rinkimuose – akivaizdus protesto kandidato pavyzdys. Jis sulaukia palaikymo iš tų, kurie pyksta dėl status quo ir jaučiasi negirdimi politikų.
Praėjusios prezidento rinkimų kampanijos metu Trumpas buvo ryškiausias „gimimo“ („birther“) judėjimo dalyvis. Šis judėjimas reiškė abejones, ar prezidentas Barackas Obama turi JAV pilietybę, skelbė, kad Obama yra gimęs Kenijoje.
Trumpas šiuose rinkimuose – akivaizdus protesto kandidato pavyzdys. Jis sulaukia palaikymo iš tų, kurie pyksta dėl status quo ir jaučiasi negirdimi politikų. Ypač, kai Trumpas lyginamas su elitui priklausančia Clinton.
Jis žaidžia su žmonių baimėmis ir pykčiu, ką itin ryškiai pademonstravo po didžiausių JAV istorijoje masinių šaudynių Orlande, Floridoje, pasisakydamas socialiniame tinkle Twitter: „Ačiū už sveikinimus dėl to, kad buvau teisus kalbėdamas apie radikalų Islamo terorizmą“.
Kampanijos ypatumas – rasistiniai išsišokimai
Dauguma meksikiečių, kertančių JAV sieną, yra žagintojai, žudikai ar kitokie nusikaltėliai – tokio rasistinio turinio pareiškimai tapo savotiška Trumpo vizitine kortele.
Dar daugiau, rasistiniai svaičiojimai palydimi drastiškais pasiūlymais. Pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju Trumpas ant JAV ir Meksikos sienos siūlo pastatyti sunkiai įsivaizduojamo dydžio sieną ir (kažkokiu mistiniu būdu) priversti Meksiką susimokėti už šias statybas.
Meksikiečiai – ne vieninteliai, keliantys Trumpo nepasitenkinimą. Jis taip pat ne kartą išreiškė nuomonę, kad visiems musulmonams turi būti uždrausta gyventi Jungtinėse Valstijose.
Tokio pobūdžio pareiškimai yra viena iš priežasčių, lėmusių Trumpo populiarumą tarp tam tikrų rėmėjų, kuriems patinka matyti kandidatą, atmetantį vadinamąjį „politinį korektiškumą“. Tačiau Trumpas susiduria su rimtesne problema: JAV yra įvairiapusė valstybė, turinti įvairiapusį elektoratą.
Apklausos rodo, kad tik vienuolika procentų afroamerikiečių ir tik keturiolika procentų ispanų kilmės amerikiečių palankiai vertina Trumpo kandidatūrą. Tuo tarpu jo varžovę Clinton remia daug daugiau šių grupių žmonių. Pabrėžtina, kad afroamerikiečiai ir ispanų kilmės amerikiečiai sudaro maždaug trečdalį visų rinkėjų. Todėl, ekspertų vertinimu, Trumpas gali laimėti rinkimus tik jei už jį balsuos 23 procentais daugiau baltaodžių rinkėjų nei už Clinton. Vis dėlto, naujausios apklausos rodo, kad jo pranašumas tarp baltaodžių rinkėjų siekia tik 17 procentų.
Sukalkuliavę visus nurodytus skaičius artėjame prie išvados, kad Trumpas yra labiausiai nemėgstamas kandidatas į prezidentus per visą Jungtinių Valstijų istoriją.
Atviro seksizmo protrūkiai
Kai viena reporterė ėmė kritikuoti Trumpą už tai, kad jis jam nepatinkančias moteris vadina „storomis kiaulėmis“, „šunimis“, „purvu“, „šlykščiais gyvuliais“, jis atsikirto žurnalistę pavadindamas „mergše“.
Žeminantys pasisakymai apie moteris nulėmė, kad, kaip rodo apklausos, Trumpą neigiamai vertina septynios iš dešimties JAV moterų. Tuo tarpu Clinton sulaukia didelės moterų paramos, nes yra vertinama kaip pirma moteris istorijoje, nominuota vienos iš dviejų pagrindinių partijų rinkimuose. Beje, moterys sudaro daugiau nei pusę visų rinkėjų.
Sukalkuliavę visus nurodytus skaičius artėjame prie išvados, kad Trumpas yra labiausiai nemėgstamas kandidatas į prezidentus per visą Jungtinių Valstijų istoriją. Be to, dabartinis prezidentas tampa vis populiaresnis, ekonominė padėtis gerėja, o abu šie veiksniai toli gražu nepranašauja sėkmės opozicinei partijai atstovaujantiems kandidatams (Trumpo atstovaujami respublikonai būtent ir yra opozicijoje).
Tad kodėl gi Trumpas visgi turi šansų laimėti? Priežastis – paprasta! Nes Clinton yra antra pagal nepopuliarumą kandidatė į prezidentus per visą Jungtinių Valstijų istoriją.
Skandalų lydima varžovė
Pirmą sykį prezidento rinkimuose Clinton kandidatavo dar 2008-aisiais, bet partijos nominaciją pralaimėjo Barackui Obamai. Obama ją paskyrė valstybės sekretore (ši pozicija Lietuvoje atitinka užsienio reikalų ministro postą).
Tačiau per metus, kuriuos ji dirbo prezidento administracijoje, Clinton įsivėlė į keletą skambių skandalų. Kai 2012 metais Bengazyje, Libijoje, buvo užpultas Jungtinių Valstijų diplomatinis korpusas ir nužudytas Amerikos ambasadorius, Clinton daugelio kaltinta tuo, kad nesugebėjo užkirsti kelio atakai, taip pat dėl to, kad stengėsi nuslėpti šį įvykį.
Skandalai yra neatskiriama Clintonų politinio gyvenimo dalis, prisimenant ir kaltinimus machinacijomis bei plačiai pagarsėjusį Billo Clintono romaną su Baltųjų Rūmų darbuotoja jo prezidentavimo metu.
Pasitikėjimui Clinton kompetencija kerta dar viena paini istorija. Po daugelį mėnesių trukusio tyrimo Federalinis tyrimų biuras (FTB) neseniai nusprendė, kad Clinton nebus pareikšti kaltinimai dėl to, kad būdama valstybės sekretore ji perdavė įslaptintą informaciją iš asmeninio, namuose laikomo serverio.
FTB direktorius jos veiksmus apibūdino kaip „ypatingai nerūpestingus“, tad šis incidentas sukėlė rimtų abejonių tiek jos patikimumu, tiek ir kompetencija apskritai.
Trumpai tariant, skandalai yra neatskiriama Clintonų politinio gyvenimo dalis, prisimenant ir kaltinimus machinacijomis, susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, bei plačiai pagarsėjusį Clinton sutuoktinio Billo Clintono romaną su Baltųjų Rūmų darbuotoja jo prezidentavimo metu.
Nepaisant šių skandalų Clinton nedidele persvara visgi sugebėjo nugalėti varžovą demokratų kandidatą Bernie Sandersą ir užsitikrinti savo partijos nominaciją rinkimuose. Konkurencija tarp šių kandidatų buvo arši. Daugelis pačioje partijoje laiko Clinton korumpuota politike, galinčia deklaruoti bet ką, kad tik pasiektų tikslo – tapti pirmąja moterimi prezidente.
Pavyzdžiui, neseniai kalbėdama viešai ji pasmerkė pajamų nelygybę vilkėdama kuklų $12,500 kainuojantį „Armani“ mados namų švarkelį. Nepaisant to, kad Clinton partijos varžovas Sandersas praėjusią savaitę viešai parėmė jos kandidatūrą, 22 procentai Sanderso rėmėjų pasisakė, kad už Clinton rinkimuose nebalsuos.
Skandalai ir neapgalvoti veiksmai lemia Clinton, kaip kandidatės į prezidentus, silpnumą ir atveria duris galimai Trumpo pergalei.
Neva iššvaistyti balsai arba dvipartinės sistemos trūkumai
Vienas iš dvipartinės sistemos trūkumų yra tas, kad rinkėjams dažnai tenka rinktis iš dviejų nepageidaujamų kandidatų ir 2016-ųjų rinkimai, galima spėti, bus blogiausi per visą istoriją.
Niekur kitur pasaulyje dvipartinė sistema nėra tiek įsitvirtinusi kaip Jungtinėse Valstijose. Čia netgi manoma, kad balsas, atiduotas ne už demokratų ar respublikonų kandidatą, yra iššvaistytas balsas (paskutinis trečiai partijai priklausanti prezidentas Millardas Fillmore‘as buvo išrinktas 1850 metais).
Rossas Perot buvo vienintelis daugiau nei 10 procentų rinkimuose surinkęs trečiosios partijos kandidatas per pastaruosius 50 metų (1992 metais), bet, atsižvelgiant į atstumiančias kandidatūras šių metų rinkimuose, gali būti, kad trečiosios partijos kandidatas šiemet surinks daugiau balsų.
Apklausos rodo, kad už Gary Johnsoną iš Libertarų partijos dabar balsuotų apie 11 procentų rinkėjų. Nors ir neturėdamas realių šansų laimėti, atimdamas balsus iš Clinton arba Trumpo, jis gali turėti reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.
Juolab, kad atotrūkis tarp kandidatų – sąlyginai nedidelis: Trumpas apklausose atsilieka nuo Clinton maždaug septyniais procentiniais punktais ir, autoritetingų ekspertų vertinimu, Trumpo pergalės tikimybė yra nuo 25 iki 35 procentų. Nors iš pažiūros Trumpas yra akivaizdžiai pralaimintis nelaimėlis, nurašyti jo nederėtų.
Gordonas Dobbsas yra VšĮ „Vilniaus pažangių studijų institutas“ ekspertas
