Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku. Pandemijos bangai ritantis per pasaulį, visos šalys kovoja su Covid-19 bei susiduria ne tik su milžiniškais žmogiškaisiais praradimais, griežtomis karantino priemonėmis, bet ir ekonominiais iššūkiais.
Visgi, ekonomikos gretinti su laime per daug nederėtų − ekonominė gerovė paaiškina tik maždaug penktadalį lietuvių laimės jausmo, ir ji net nėra daugiausiai įtakos turintis veiksnys. Pandemijos akivaizdoje daug svarbesniu veiksniu išlieka gyventojų parama ir sanglauda, kuri gali tapti ir raktu į spartesnį šalies atsigavimą.
Pagrindinis būdas kovai su pandemija
JT atliktas tyrimas rodo, kad didžiausią dalį laimės jausmo Lietuvoje paaiškina šalies gyventojų socialinė parama ir sanglauda. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais bei institucijomis − kad šalia yra tie, kurie padės esant sunkiam laikotarpiui. Šis rodiklis paaiškina maždaug ketvirtadalį lietuvių laimės.
Laimingiausių pasaulio valstybių lyderių pozicijų jau ne vienerius metus neužleidžia visos penkios Šiaurės šalys – Suomija, Danija, Islandija, Norvegija ir Švedija. Būtent Šiaurės šalys ir pasižymi aukšta gyventojų socialine parama bei sanglauda, kuri, pasak JT, ir padeda žmonėms išlikti labiau atspariems stichinių nelaimių ar ekonominių krizių akivaizdoje.
Šių šalių gyventojai turi itin aukštą pasitikėjimą institucijomis ir pandemijos atveju tiki, kad jos padės užtikrinti kuo mažesnę viruso įtaką jų ekonominei gerovei ar sveikatai. Gyventojai taip pat pasitiki ir vienas kito sąmoningumu laikantis socialinės distancijos bei izoliacijos, kuri padės stabdant viruso plitimą. Taigi, tikėtina, kad šiose šalyse stebėsime ir spartesnį ekonomikos atsigavimą po pandemijos.
Iš ko susideda laimė?
Sveiko gyvenimo trukmė, laisvė priimti sprendimus, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei. Pagal pastarąjį – korupcijos suvokimo lygį − esame šalių sąrašo gale ir liekame vos 94 vietoje pagal jo įtaką laimės jausmui.
Tiesa, geros naujienos yra tai, kad pagal šį rodiklį pirmą kartą atsidūrėme bent pirmajame valstybių šimtuke. Blogesnės naujienos, kad vis dar turime labai daug erdvės stiebtis į viršų. Krizės akivaizdoje kova su korupcija tampa itin svarbi – tik skaidrūs ryšiai ir nepiktnaudžiavimas patikėta galia valstybės institucijose gali gerinti verslo aplinką bei sukurti pagrindą spartesniam ekonomikos atsigavimui itin karantino paveiktuose sektoriuose.
Iššūkiai, su kuriais susiduriame šiuo metu, gali būti ne tik grįsti vien praradimais, bet ir atradimais. Dosnumas, pagal kurio įtaką laimei esame vos 144 vietoje, turi erdvės augti – kol kas tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai.
Krizės pradžia parodė ypatingą lietuvių susivienijimą prisidedant prie visuomenės gerovės Covid-19 keliamų grėsmių akivaizdoje tiek iš verslo atstovų, tiek pavienių gyventojų. Norisi tikėti, kad kitais metais pagal šį rodiklį sugebėsime pakilti per daugiau nei vieną dešimtį pozicijų.
Pagal tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės įtaką laimei, lietuviai lieka tik 58 vietoje pasaulyje, ir tai ne tik žalingų įpročių pasekmė. Šiuo metu vis dar 2 iš 3 lietuvių visai nesportuoja – tai yra vienas blogiausių rodiklių visoje ES.
Kas laimingesni – vilniečiai ar kauniečiai?
Šiemet Jungtinės Tautos į ataskaitą įtraukė ir du didžiausius Lietuvos miestus – Vilnių ir Kauną. Buvo vertinama, kaip teigiamai šių miestų gyventojai mato savo ateitį šiuose miestuose. Pagal šį indikatorių, Kauno gyventojai liko 66 vietoje, Vilniaus šiek žemiau – 72 vietoje.
Tiesa, buvo pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus gyventojai tapo daug laimingesni. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pagal gyventojų laimės pokytį, Vilniaus miestas tapo net trečiuoju pasaulyje.
Ar piniguose laimė?
Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaita“ rodo, kad ne piniguose laimė. Arba bent jau – laimė yra ne tik piniguose. Krizės akivaizdoje labai svarbu nepamiršti, kad rūpestinga ir pasitikinti visuomenė yra ir kelias į spartesnį kiekvieno asmeninės laimės atsigavimą.
Ir nors finansinė gerovė išlieka itin reikšminga, visgi artimieji, draugai ar net augintiniai krizės akivaizdoje tampa svarbiausiais palaikytojais. Tiesa, nepamirštant, kad tik per saugų atstumą.
Greta Ilekytė yra „Swedbank“ ekonomistė.
