Ir nors pastarosioms prielaidoms pagrįsti įrodymų kol kas yra per mažai, šiuo metu stebima ir kita tendencija – pandemijos akivaizdoje moterų ekonominė padėtis yra kur kas prastesnėje padėtyje. Per praėjusį dešimtmetį pasiektas progresas moterų ir vyrų lygybės srityje gali greitai išgaruoti ir pasukti priešinga kryptimi − ir tai galinčių pagrįsti duomenų jau yra.
Labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose − dominuoja moterys
Kartu su karantinu daliai ekonomikos sektorių įvedus apribojimus, bendras bedarbių skaičius nuo darbingo amžiaus gyventojų šių metų balandžio mėnesį Lietuvoje pakilo iki 11,2 proc. Deja, statistika rodo, kad moterų bedarbių gretos didėja kur kas sparčiau nei vyrų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo kovo pradžios moterų nedarbo lygis išaugo bene penktadaliu, tuo tarpu vyrų – 14 proc.
Lyginant su praėjusiomis krizėmis, tai yra pakankamai netipiška, kadangi didesnė dalis vyrų dirba statybų bei pramonės sektoriuose, kurie yra labiau susiję su ekonominiais ciklais – pastarieji per recesijas nukenčia labiausiai.
Tuo tarpu didesnė dalis moterų dirba viešajame sektoriuje, ypatingai švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kurios krizės metu yra paveiktos mažiau. Visgi moterys dominuoja ne tik šiuose, bet ir apgyvendinimo bei maitinimo, aptarnavimo, meninės ar organizavimo veiklos sektoriuose. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kuris dėl pandemijos sukeltų apribojimų nukentėjo itin smarkiai, net 75 proc. visų darbuotojų yra moterys.
Negana to, moterys sudaro didžiąją dalį ne pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų, o šie, ištikus krizei, nukenčia pirmiausia.
Tamsioji karantino pusė
Sodros duomenimis, š.m. kovo mėnesį išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius, palyginti su vasariu, išaugo bene dvigubai. Maždaug 60 proc. visų nedarbingumo pažymėjimų buvo išduoti moterims.
Tai atskleidžia, kad uždarius mokyklas ir darželius, vaikų priežiūra didžiąja dalimi krito ant moterų pečių. Jeigu švietimo įstaigos ir toliau liks uždarytos, dalis moterų gali prarasti įgytus profesinius įgūdžius ir taip atsilikti nuo kitų kolegų. O ateityje tai gali lemti mažesnes gaunamas pajamas.
Su dar blogesne situacija susiduria vienišos mamos. Agentūros „Eurostat“ duomenimis, bene ketvirtadalį visų namų ūkių su vaikais Lietuvoje sudaro vieniši tėvai, maždaug trys ketvirtadaliai tokių tėvų − moterys.
Tokie namų ūkiai susiduria su didžiausiais iššūkiais, kadangi netekus darbo yra prarandamas pagrindinis pajamų šaltinis. Kita vertus, dalis net ir darbo nepraradusių asmenų dirbti negali, nes tenka prižiūrėti namie likusius vaikus, ir kito pasirinkimo tiesiog nėra.
Fronto linijoje stovi moterys
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bene 90 proc. viso slaugos personalo sudaro moterys. Lietuvoje žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje taip pat dirba daugiausia moterų – jos sudaro net 84 proc. visų dirbančiųjų šiose srityse.
Tai reiškia, kad moterys stovi priešakinėse kovos su virusu fronto linijose. Kaip bebūtų, tai taip reiškia, kad daugiau moterų susiduria ne tik su didesne viruso apsikrėtimo rizika, bet ir dirba ekstremaliomis sąlygomis.
Ar neišgaruos pasiektas progresas?
Verta nepamiršti ir dar iki pandemijos paskelbimo matytų sisteminių iššūkių − kad moterys apskritai uždirba mažiau nei vyrai. Moterų atlyginimai yra net 13 proc. mažesni, o tai yra vidutiniškai maždaug 110 eurų per mėnesį „į rankas“. Tad pandemijos akivaizdoje pajamų nelygybė, tikėtina, dar labiau išaugs.
Tamsioji karantino pusė moterims matoma ne tik praradus pajamas. Lietuvos policija registruoja maždaug 20 proc. išaugusių pranešimų skaičių dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų.
Valstybė, taikydama ekonomikos skatinimo priemonės, turėtų atsižvelgti ne tik į mažiausiai uždirbančiųjų grupes, bet ir pripažinti, kad vyrams ir moterims reikia skirtingų priemonių, norint įveikti pandemijos sukeltą audrą.
Greta Ilekytė yra „Swedbank“ ekonomistė.
