Atsigavimo fonde numatytos lėšos šalims narėms neturėtų būti dalinamos į kairę ir dešinę, o nukreiptos konkretiems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, progresui kovojant su klimato kaita arba šalies skaitmenizavimui. Negana to, šalys, norinčios pasinaudoti šiomis lėšomis, pirmą kartą istorijoje turės atitikti ir tam tikras teisinės valstybės bei demokratijos sąlygas.
Tikėtina, kad nujausdami artėjančius rūpesčius būtent dėl šios priežasties Vengrijos bei Lenkijos premjerai iš pradžių pagrasino, o neužilgo ir vetavo ES biudžetą. Visgi net ir didžiausi skeptikai sutinka, kad kompromisai bus rasti, ir greitu metu ES biudžetas bus patvirtintas Europos Parlamente.
Ką šie artėjantys pinigų lietaus debesys reikš Lietuvai ir ar jų pagalba pavyks mūsų šalį nukreipti tinkama linkme?
Lietuvai – 2 mlrd. eurų kasmet
ES atsigavimo fondas siekia 750 milijardų eurų, tai sudaro apie 5 proc. viso Europos Sąjungos praėjusių metų BVP. Ir nors visos fondo lėšos yra skolintos, pinigai šalis pasieks negrąžintinos paramos arba lengvatinių paskolų forma.
Numatoma, kad atsigavimo fondas, turėjęs būti vienkartinė gelbėjimo priemonė, galėtų tapti ilgalaikiu instrumentu, kuris stabilizuotų bendrijos ekonomikas netikėtų ir gilių krizių akivaizdoje.
Planuojama, kad Lietuva iš šio fondo atsirieks maždaug 2,4 mlrd. eurų negrąžintinos paramos ir dar keletą milijardų lengvatinių paskolų. Bendrai skaičiuojama, kad 2021-2027 metų laikotarpiu kartu su ES dotacijomis Lietuva gali tikėtis apie 14 mlrd. eurų paramos arba po bene 2 mlrd. eurų kasmet.
Europos centrinio banko atstovai neseniai pareiškė, kad atsigavimo fondas bus itin svarbus instrumentas, padėsiantis šalims išlipti iš pandemijos sukeltos duobės. Maža to, numatoma, kad atsigavimo fondas, turėjęs būti vienkartinė gelbėjimo priemonė, galėtų tapti ilgalaikiu instrumentu, kuris stabilizuotų bendrijos ekonomikas netikėtų ir gilių krizių akivaizdoje.
Pinigai – ne trumpalaikiam vartojimui
Skirtingai nei vasarą išmokėtos socialinės išmokos Lietuvoje, kurios buvo nukreiptos tiesiogiai į trumpalaikį namų ūkių vartojimo skatinimą, atsigavimo fondu tikimasi auginti ilgalaikį potencialą ir įgyvendinti svarbias struktūrines reformas.
Ir nors pastarojo fondo tikslas yra padėti šalims atsigauti po pandemijos sukeltos recesijos, pinigai šalis turėtų pasiekti ne anksčiau nei kitų metų vasarą – tuo metu, kai bendrijos ekonomikos jau turėtų būti spartaus atsigavimo fazėje. Ir tai, žinoma, vyks pamažu, tad atsigavimas gali užtrukti dar ne vienerius metus.
Numatoma, kad trečdalis visų atsigavimo fondo lėšų turėtų būti nukreiptos projektams kovai su klimato kaita. Tai padėtų mažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį bei taupytų energiją, pavyzdžiui, pastatų apšildymui. Didelė dalis lėšų taip pat turėtų būti skirtos skaitmenizavimui ir tokiems projektams, kaip 5G ar 6G ryšio plėtra bei dirbtinis intelektas.
Be to, taip pat numatoma, kad atsiras atskira programa, skirta prevencijai ir būsimų krizių pasirengimui bei reikalingų vaistų ir sveikatos priežiūros priemonių užtikrinimui.
Šalys apsispręs pačios
Šalių vyriausybės bus įpareigotos Briuseliui pateikti numatomus planus, kur gautas paramos lėšas ketinama investuoti. Visgi apsisprendimas, kur konkrečiai panaudoti pinigus, bus pačių šalių reikalas.
Tad sėkmė, kad lėšos bus išleistos numatytoms sritims, toli gražu nėra garantuota. Kaip bebūtų, jeigu šalių vyriausybės pasirinktų investuoti į trumpalaikę ekonominę naudą kuriančius projektus, bet ne į taip reikalingas struktūrines reformas, fondo skeptikai panašiems eksperimentams ateityje, tikėtina, neleistų pasikartoti.
Sėkmė, kad lėšos bus išleistos numatytoms sritims, toli gražu nėra garantuota.
Artėjantis pinigų lietus gali padėti užaugti naujiems talentams, svarbioms ir seniai reikalingoms reformoms ir inovacijoms. Lietuva turi galimybę iš šios paramos pasiimti kuo daugiau ne tik kiekybine, bet ir kokybine prasme.
Tačiau čia itin svarbu ne tik stipri vyriausybė ir bendras politikų sutarimas, bet ir mūsų pačių vizija, kokią Lietuvą norime turėti ateityje.
Greta Ilekytė yra „Swedbank“ ekonomistė.
