Dirbančios su benamiais Europos nacionalinių organizacijų federacijos FEANTSA duomenimis, bent 700 tūkstančių žmonių tam tikrą naktį yra benamiai. Todėl natūraliai kyla klausimas – ar tikrai realu turėti Europoje bent vieną šalį, kurioje benamystės lygis būtų kone lygus nuliui? Atsakymas – gali nustebinti.
Suomija yra pirmoji ES šalis, kuriai pavyko pasiekti stebėtinai mažus benamystės skaičius. Tiesa, tai neįvyko per naktį. Nuo devinto dešimtmečio Suomijos vyriausybė bandė sumažinti benamystę statant trumpalaikes prieglaudas. Tačiau tai nepadėjo išspręsti problemos tų, kuriems namai reikalingi ilgalaikėje perspektyvoje. Jie – liko nuošalyje. Trumpalaikių, dar kitaip skambiai vadinamų, skubios pagalbos, prieglaudų šalyje buvo per mažai esamai paklausai patenkinti. Skurdo ir nedarbo kamuojami asmenys neturėdami būsto adreso negalėjo susirasti darbo. O be darbo – jie negalėjo rasti būsto. Todėl nuolat tarytum sukosi užburtame rate.
Vyriausybė, reaguodama į šią problemą, 2008 metais pristatė naują benamių politiką – „Pirmiausia – būstas“. Tikslas – kiekvienam suteikti gyvenamąją vietą Suomijoje.
Vyriausybė, reaguodama į šią problemą, 2008 metais pristatė naują benamių politiką – „Pirmiausia – būstas“. Tikslas – kiekvienam suteikti gyvenamąją vietą Suomijoje. Ši politika vykdoma vyriausybei bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis. NVO rūpinasi statybomis, perka butus privačių būstų rinkoje ir renovuoja jau esamus butus. Taip pat butais paverčiamos ir avarinės pastogės, siekiant pasiūlyti ilgalaikį būstą.
Benamiai įprastai apgyvendinami nuo vieno iki dviejų kambarių butuose, jie virsta nuomininkais, nes sudaro nuomos sutartį. Spręsti finansinius klausimus, pavyzdžiui, prašymus dėl socialinės pašalpos gavimo, benamiams padeda socialiniai darbuotojai. Valstybės vaidmuo pasireiškia tuo, kad NVO iš jos gauna paskolas būstui įsigyti su nuolaidomis. O nuomos pajamas NVO vėliau panaudoja paskoloms grąžinti. Taip pat valstybė moka socialiniams darbuotojams, beglobiams ir būsimiems nuomininkams.
Programa „Pirmiausia – būstas“ atveria benamiams kelią į saugų socialinį gyvenimą – jie gauna butą be jokių išankstinių sąlygų ir yra konsultuojami socialinių darbuotojų, kurie taip pat padeda pasirūpinti ir jų fizine bei psichine sveikata bei lengviau įsilieti į darbo rinką. Sėkmės dalis išties didelė – 4 iš 5 asmenų, šios politikos dėka, gali išlaikyti savo būstą ir gyventi stabilesnį gyvenimą.
Suomijos programa „Pirmiausia – būstas“ yra geras pavyzdys, kaip galima ir reikia imtis praktinių veiksmų sprendžiant benamystės problemą. Suomija iki šiol yra vienintelė šalis, kuri sugebėjo reikšmingai sumažinti benamystę: 2009–2017 m. sumažėjo 19 proc. Ir nors Suomija jau dabar turi mažiausią benamių skaičių Europoje, ji siekia iki 2024 metų perpus sumažinti jų skaičių ir visiškai panaikinti benamystę iki 2027 metų.
Daugelis Europos šalių taip pat deda pastangas sekti Suomijos pavyzdžiu mažindamos benamystę. Viena iš jų – Jungtinė Karalystė, kuri šiuo metu bando įgyvendinti savo šalyje „Pirmiausia – būstas“ metodą.
Vokietija, manoma, dėl didelio pabėgėlių ir migrantų antplūdžio pastaruoju metu, tapo bene daugiausia benamių turinčia ES šalimi. Todėl vyriausybė ėmė dėti pastangas kuriant aukštos kokybės, gerai finansuojamas prieglaudas ir teigia, kad valdžios institucijos kontroliuoja benamystę.
Nyderlandai investavo 50 mln. eurų pažeidžiamoms grupėms, įskaitant benamius. Iš to galima daryti išvadą, kad Europoje ši problema yra aktuali ir kiekviena šalis, naudodama įvairias priemones, sprendžia ją, kad benamių asmenų skaičius šalyse mažėtų.
Tačiau kol kas vienintelei Suomijai pavyksta pasiekti išskirtinių rezultatų, kai tuo tarpu didesnėje Europos dalyje benamystės padėtis blogėja. Tačiau Suomija savo priemones benamystės problemai spręsti naudoja maždaug 15 metų. Todėl kitoms šalims ji pataria, kad nereikėtų turėti iliuzijų, jog įmanoma benamystės problemą išspręsti per vieną politinę kadenciją, nes esminiams pokyčiams reikia kur kas daugiau laiko.
