Vakcinos įnešė optimizmo į rinkas
Vaistų gamintojų „Pfizer“ ir „BioNTech“ naujienos apie daugiau nei 90 proc. efektyvumą siekiančias vakcinas nuo viruso ir pradėtas vakcinacijos procesas buvo kaip šviežio oro gūsis rinkoms. Po šių naujienų „S&P 500“ indeksas šoko į rekordines aukštumas. Netrukus apie proveržius kuriant vakcinas paskelbė ir daugiau vaistų gamintojų.
Prognozuojama, kad, pagal optimistinį scenarijų, vakcinos daugelį valstybių turėtų pasiekti pirmąjį šių metų pusmetį. Ekspertai pataria prisiminti sektorius, kuriems į normalaus gyvenimo vėžes grįžtantis pasaulis reikš grįžtančius klientus ir pajamas. Visų pirma, tai – aviacija, turizmas ir viešbučių rinka. Vienas šviežiausių to pavyzdžių – pernai gruodžio pradžioje įvykęs rekordinis apgyvendinimo paslaugų platformos „Airbnb“ viešas pirminis akcijų siūlymas.
Ekspertai pataria prisiminti sektorius, kuriems į normalaus gyvenimo vėžes grįžtantis pasaulis reikš grįžtančius klientus ir pajamas.
Pasikeitęs pasaulis
Labiausiai nuo pandemijos nukentėję sektoriai itin laukia klientų sugrįžimo, tačiau panašu, kad atsigavimas, nebus toks, kokio tikimasi.
Vartotojų įpročiai pasikeitė, o darbo rinkos tendencijos taip pat keičiasi. Kai kurių apklausų duomenimis, dauguma darbuotojų nebenorėtų grįžti į nuolatinį darbą biure. Net 3 iš 4 apklaustųjų pasisakytų už hibridinio darbo modelį. Pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Twitter“ dar praėjusių metų pavasarį paskelbė, kad dalis darbuotojų galės nuolat dirbti iš namų.
Žinoma, visi pamažu grįšime į restoranus ir kavines, tačiau daugelis žmonių suprato, kad dėl vienos verslo konferencijos nėra būtina skristi į kitą pasaulio kraštą arba dėl kasdienių darbų kiekvieną dieną vykti į biurą. Tad pasauliui prognozuojama sumažėjusi globalizacija.
Dėl šios priežasties oro bendrovėms grįžimas į priešpandeminį lygį numatomas tik 2023-2025 metais, panašios tendencijos numatomos ir apgyvendinimo sektoriuje. Tačiau net ir blogiausio scenarijaus atveju, „McKinsey“ analitikų vertinimu, užsakymų augimas kelionių sektoriuje prasidės jau 2021 metais. Kadangi šio sektoriaus atsigavimas bus ilgalaikis, investuotojai neturėtų tikėtis greitų grąžų.
IT bumas ir didysis penketukas
Auganti technologijų karta pastaruoju metu toliau skatino technologijų sektoriaus bumą, kurį ekonomistai pavadino „supertendencija“. Šis bumas lėmė ryškų didžiųjų IT gigantų augimą ir 2020 metais.
Vienas žymiausių pasaulio indeksų „S&P 500“ jau yra krikštijamas „S&P 5“. Penkios didžiausios indekso bendrovės – „Apple“, „Amazon“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Facebook“ – išaugo iki tokio dydžio, kad vien šie klestintys technologijų gigantai savo svoriu pajėgūs stumti biržų indeksus į viršų.
Analitikų vertinimu, fundamentalios priežastys technologijų sektoriui kilti išlieka. Augti turėtų ir nauji technologijų sektoriai, gimę dėl 5G plėtros bei paslaugų skaitmenizacijos, o proveržio tikimasi robotų, sveikatos ar virtualios realybės srityse.
Proveržio tikimasi robotų, sveikatos ar virtualios realybės srityse.
Tačiau „Swedbank“ analitikai ragina, vaizdžiai tariant, nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį bei nepamiršti ir kitų sektorių. Siekiant valdyti riziką, svarbu diversifikuoti savo investicijų portfelį ir nenukreipti visų lėšų į vieną įmonių grupę, ypač prisimenant šio amžiaus pradžioje sprogusį „dot.com“ burbulą.
Panašu, kad dalis investuotojų tai suprato, ir nuo praėjusių metų rudens rinka pradėjo judėti į kitas sritis. Investicijos iš didelės kapitalizacijos įmonių perkeliamos į mažesnes bendroves, stebimas spartesnis nusigręžimas nuo įmonių, kurios pelnėsi iš darbo namuose. Žvelgiant į ateitį, tikimasi, kad tokia rotacija tęsis ir toliau, nes vakcina suteikia optimizmo, kad 2021 metais pasaulis po truputį grįš į normalų gyvenimo ritmą.
Vakcinos ir įprasto gyvenimo viltys gali atimti iš JAV akcijų augimo lyderės titulą. Manoma, kad investuotojai atsigręš į Europą, kurioje – skirtingai nei JAV – dominuoja investuotojų pamirštos ciklinio verslo bendrovės. Pastebima, kad tiek JAV, tiek Kinijos biržose paskutiniais praėjusių metų mėnesiais technologijų akcijų augimas sulėtėjo, o augimo pagreitį įgauna per pandemiją ant atsarginių suolelio „sėdėjusių“ sektorių akcijos.
Užtikrintas neapibrėžtumas
2020 metais vienintelis užtikrintas dalykas buvo neapibrėžtumas. Šiame neužtikrintumo fone augo tvarių investicijų poreikis. Analitikų vertinimu, pasauliui vienu metu susidūrus su trimis persipynusiomis krizėmis – sveikatos, ekonomikos ir klimato – išryškėjo ilgalaikių, nestabilumams atsparių investicijų poreikis.
Fondų, kurie investicijas atrenka pagal vadinamuosius aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdymo praktikos (angl. ESG) kriterijus, valdomas turtas 2020 metais pirmą kartą perkopė 1 trilijoną JAV dolerių. Pastebima, kad į klimatui draugiškus verslus ypač aktyviai investuoja jaunesni ir vis daugiau lėšų valdantys tūkstantmečio (Y) bei Z kartos investuotojai.
2020 metais vienintelis užtikrintas dalykas buvo neapibrėžtumas.
Prognozuojama, kad kovos su klimato kaita fone turėtų laimėti tam pasiruošę sektoriai – ypač atsinaujinančios energetikos ir statybų. Šiemet paskelbtas Europos Sąjungos Žaliasis kursas (angl. EU Green Deal) jau dabar vadinamas viena didžiausių ekonomikos skatinimo programų, galinčių lygintis su po Antrojo pasaulinio karo įgyvendintu Maršalo planu.
„Goldman Sachs“ prognozuoja, kad bendros investicijos Senajame žemyne, vertinant optimistiniu scenarijumi, per tris dešimtmečius sieks 7 trilijonus eurų, o pirmieji patekę į investicijų traukinį rezultatus matys jau artimiausiais metais. Atitinkamai rekomenduojama pirkti didžiųjų Europos energijos tiekėjų bei gamintojų akcijų.
Kovai su klimato kaita – žalieji fondai
Su klimato kaita ruošiamasi kovoti ne vienu frontu − energetikoje ketinama masiškai pereiti prie atsinaujinančios elektros gamybos, pirmiausiai jūrų vėjo ir saulės jėgainių. Europa iki 2050 metų tikisi tapti pirmuoju pagal anglies dvideginio išmetimą neutraliu žemynu.
Europos ambicijos čia milžiniškos – vien jūrų vėjo jėgainių pajėgumus norima padidinti nuo 12 iki 300 gigavatų, ir skaičiuojama, kad tam prireiks bent 800 mln. eurų investicijų. Panašu, kad iš to gali laimėti šioje rinkoje įsitvirtinantys žaidėjai ir jų investuotojai.
Kai kurie investuotojai sparčiai prisitaiko prie šių pokyčių Pavyzdžiui, pernai rugsėjį investicijų valdymo bendrovė „Swedbank Robur“ pranešė apie pirmuosius pasaulyje investicinius fondus, kurie visiškai atitinka Paryžiaus klimato susitarimą.
Su klimato kaita ruošiamasi kovoti ne vienu frontu − energetikoje ketinama masiškai pereiti prie atsinaujinančios elektros gamybos, pirmiausiai jūrų vėjo ir saulės jėgainių.
Planuojama, kad iki 2025 m. šio susitarimo nuostatas pilnai atitiks visi „Swedbank Robur“ fondai. Tai reiškia, kad visi banko investicijų fondai, šiuo metu verti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių, investuos tik į tas įmones, kurių taršos rodikliai jau dabar žemesni už rinkos vidurkį bei kurios įsipareigos mažinti taršą dar bent po 7 proc. kasmet.
„Nemokami“ eurai
Kovoje su klimato kaita numatoma ir masinė renovacija. Iki 2030-ųjų Europos Sąjungoje ketinama renovuoti 35 mln. pastatų, o renovuojamų pastatų skaičių kasmet norima padvigubinti – šiuo metu rodiklis svyruoja iki 1 proc. visų pastatų.
Energetinis efektyvumas vertinamas, kaip pajamų šaltinis įmonėms. Pavyzdžiui, „McKinsey“ prognozuoja, kad 1 euras renovacijoje pridės 2 eurus ekonomikai. Europos vadovų akyse – tai „nemokami“ pinigai šalims. Numatoma, kad nauda bus dviguba: sumažinus energijos poreikį bus lengviau reformuoti ir energetikos sistemą.
Aplinkosaugos sprendimai versle nebūtinai turi būti sudėtingi, ir jie gali duoti rezultatų jau trumpuoju laikotarpiu.
Aplinkosaugos sprendimai versle nebūtinai turi būti sudėtingi, ir jie gali duoti rezultatų jau trumpuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, prekybininkė „H&M“ energijos sąnaudas sumažino 10 proc. nusprendusi pakeisti elektros lemputes. Investuotojams ir akcininkams tai automatiškai reiškia mažesnes išlaidų eilutes metinėse suvestinėse.
Tad panašu, kad raktiniais žodžiais 2021 metų investicijų žemėlapyje taps kova su klimato kaita, socialiniais bei ekonominiais iššūkiais. Tad daugiausiai potencialo prognozuojama tiems verslams, kurie geriausiai išlaviruos šioje neapibrėžtumo jūroje.
Greta Šiaučiulytė yra „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė.
