Apskritai verslu Lietuvoje užsiimančių gyventojų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Dominuojanti veiklos forma yra individualios veiklos pažymėjimas arba verslo liudijimas, mažosios bendrijos. Tačiau ši veikla labai dažnai būna ne pagrindinis, o tik šalutinis pajamų šaltinis.
Kodėl Lietuvoje smulkusis verslas nesiplėtoja? Juk tai puiki galimybė pasirūpinti savimi, užsidirbti duoną sau, savo šeimai ir sukurti papildomas darbo vietas. Tenka pripažinti, kad bene visų Vyriausybių vykdyta mokesčių politika buvo orientuota būtent į darbo, o ne kapitalo apmokestinimą. Mūsų šalies politika neskatino smulkiojo verslo. Žmonės „turi rankas“, idėjų, tiki savo sumanymais, o galimybių, deja, pati valstybė nerasdavo, o gal ir neieškojo? Nereta tokio valstybės požiūrio į sau darbo vietą siekiančio susikurti gyventojo pasekmė – emigracija.
Dažnai bendrauju ir su išvykusiais mūsų šalies gyventojais, ir su verslaujančiais ar ketinančiais tuo užsiimti žmonėmis. Jų nuomone, viena iš imtis savo verslo paskatinančių priemonių būtų pirmaisiais metais smulkaus verslo atstovų atleidimas nuo mokesčių mokėjimo. Verslui turime padėti užaugti, sustiprėti, taip sakant leisti „įsisukti“, ir jau tik tuomet galima kalbėti apie pelno mokesčių mokėjimą valstybei. Skamba gal ir populistiškai, tačiau ne viena Europos Sąjungos šalis eina tuo keliu ir jose smulkusis verslas sėkmingai klesti.
Nesunku tuo įsitikinti nuvykus į Vakarų šalis, kuriose pirmieji ištisų kvartalų aukštai mirga nuo mažų parduotuvėlių, kepyklėlių, paslaugų ar pramogų centrų. Tuo tarpu Lietuvoje miestų centruose įsikūrę didžiuliai prekybos centrai, nustelbiantys bet kokią smulkaus verslo parduotuvėlę.
Ne menkas trukdis smulkiajam verslui plėtotis yra ir neigiamas požiūris į patį verslininką. Mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, jog verslininkai nesąžiningi, sukčiauja, vengia mokėti mokesčius, atlygį savo darbuotojams. Kol situacija nepasikeis, sunku tikėtis smulkiojo verslo proveržio, o juolab, moterų, norinčių verslauti.
O savo verslą kurti moterys nori. Imtis verslo jas skatina nepriklausomybė nuo darbdavio, galimybė gauti papildomas pajams, savęs realizavimas. Palankios sąlygos verslui pradėti ypatingai aktualios vyresnio amžiaus moterims, o taip pat moterims, auginančioms vaikus. Dar prieš kelerius metus įvairių šalių patirtis ir tyrimai rodė, jog moterims sunkiau įsigyti pradinį kapitalą, trūksta verslo ryšių, gerųjų istorijų, sėkmės pavyzdžių.
Šiandien moterys gerokai aktyvesnės, labiau pasitikinčios savimi, atkaklesnės ir gerai žinančios ko nori. Jos buriasi į tinklus, organizacijas, aktyviai bendrauja ir viena kitą skatina savo patirtimi. Tuo dar kartą įsitikinau pasikvietusi į Seimą Verslo moterų tinklo atstoves iš Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Raseinių. Turėjome puikią galimybę viena kitą išgirsti, išryškinti problemas, kurios trukdo moterims versle ir apsikeisti pasiūlymais ką reikėtų keisti, kad verslui sąlygos būtų palankesnės.
Moterims verslauti nišų dar daug. Dar neišnaudotos galimybės medicinos srityje, ypač regionuose, švietimo sistemoje, socialinių paslaugų sferoje. Svarbiausia – moterys turi nebijoti imtis verslo. Nors mūsuose vyrai verslininkai vertinami labiau, tačiau moterys įrodo, kad savo iniciatyvumu, kruopštumu, atkaklumu, didžiuliu atsakomybės jausmu ir sugebėjimu numatyti ne kelis, o keliolika žingsnių priekį, gali ne tik konkuruoti su vyrais, bet ir būti lygiavertės partnerės.
Apie savo verslą galvojančių gyventojų yra, tad mūsų, Seimo narių pareiga, išsiaiškinti trukdžius, neleidžiančius ar ribojančius galimybę imtis verslo. Pakeitus mokestinę bazę, peržiūrėjus teisės aktus, tikiu, padėsime sukurti ne vieną darbo vietą. Taip išsaugosime savo piliečius, galbūt jau svarsčiusius apie emigraciją ir suteiksime jiems galimybę kurti verslą bei oriai gyventi savo šalyje.
Guoda Burokienė yra Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.
