O tai, kad ratas jau užsuktas – akivaizdu. Lietuvos rinkimų sistemos griovimo darbų sąrašą pildo vis naujų griovimų užmačios. Tik ką nuskambėjusį konservatorių siekį panaikinti vienmandates apygardas pasivijo ketinimai Prezidentą rinkti ne žmonių valia, o balsuojant Seimui. Šio rinkiminio akibrokšto, rodos, jau būtų per akis, tačiau ne, tai toli gražu ne pabaiga. Rinkimų sistemos pakeitimų sąrašą papildė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, jog prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginių merų rinkimai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, o tai reiškia, kad ir tiesioginio savivaldybės vadovo – mero gyventojai rinkti nebegalės. Ši žinia, matyt, lyg balzamu per širdį, pateikusiems kreipimąsi į KT, net 46 Seimo nariams, kurių dauguma – konservatoriai. Jų tarpe ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Tad kas gi mūsų laukia?
Tad kas gi mūsų laukia? Ogi tai, jog gyventojai savivaldos rinkimuose balsuoti galės tik už politines partijas, kurios pačios ir nuspręs, kas taps meru. Įvertinant tai, jog visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis ir taip jau labai žemas, akivaizdu, jog KT išaiškinimas tik sumažins gyventojų norą dalyvauti savivaldos rinkimuose. O tai kai kurioms partijoms net labai naudinga. Taip pat, kaip ir naudinga, jog kuo daugiau parlamentarų būtų renkama pagal sąrašus – daugiamandatėse apygardose. O vienmandatėse apygardose, kuomet balsuojama už konkretų Seimo narį, parlamentarų būtų renkama mažiau.
Tačiau ar leisime valdantiesiems „užsilipti ant galvos“? Pasiųstas labai aiškus signalas – demokratijai ir laisvam gyventojų apsisprendimui artinasi didžiulis pavojus. Todėl parlamente sieksime kuo greičiau priimti reikiamus sprendimus. Konstitucijos pakeitimas yra gana sudėtinga procedūra, tad gali būti svarstoma ir referendumo galimybė.
Pasiųstas labai aiškus signalas – demokratijai ir laisvam gyventojų apsisprendimui artinasi didžiulis pavojus.
Nuo 2015 metų savivaldybių merai tiesiogiai rinkti jau du kartus. Gyventojai aiškiai parodė, jog jie nori balsuoti už konkretų žmogų, įvertinus jo darbus ir asmenines savybes, o ne už partiją. Ir tautos balsas privalo būti girdimas, o ne visomis įmanomomis priemonėmis bandomas nutildyti.
Ne, ponai, Lietuvos piliečiai nėra kokie ten „runkeliai“, „šunauja“ ar „žviegiančios kiaulės“. Anaiptol, pastarųjų mėnesių įvykiai kaip tik ir primena posakį – „įsileisk kiaulę į bažnyčią...“ Ar pastaraisiais mėnesiais vykstantis akivaizdus tradicinių vertybių, demokratijos, laisvo apsisprendimo laužymas neišklibins taip sunkiai ir ilgai statyto laisvės altoriaus?
Guoda Burokienė yra LVŽS frakcijos narė.
