Ir kaip gi nebus, jei taip skambiai Lietuvos Vyriausybė prieš kameras pademonstravusi spygliuotos vielos – koncertinos tiesimą ir kalbėjusi, jog vielos bus nutiesta daugiau nei 500 kilometrų ruože, per 2 savaites tesugebėjo nutiesti vos 1,5 km. Ir ta pati viela tebuvo iš kariuomenės rezervo. Koncertina nei nupirkta, nei tiesiama...
Kasdien į Lietuvą patenkant virš 100 nelegalių migrantų, akivaizdu, jog pasienio užkarda seniai perpildyta. Tad Vyriausybė neteisėtų migrantų apgyvendinimo ir maitinimo rūpesčius permetė arčiausiai pasienio esančioms savivaldybėms. Pabėgėlių Lietuvoje gretoms sparčiai didėjant, daugėja ir problemų. Kol mūsų šalyje nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai, savivaldybių, kuriose apgyvendinti migrantai, vadovams tenka nemenkas iššūkis sprendžiant ne tik maitinimo ir būtiniausius nelegalių gyventojų išlaikymo klausimus, bet ir jų tarpusavio santykius, saugumo užtikrinimą.
Praėjusią savaitę su kolegomis Seimo nariais lankiausi Alytaus aerodromo administraciniame pastate ir Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio miestelio buvusiuose vaikų globos namuose, kur laikinai apgyvendinti neteisėti migrantai. Dalis gyventojų, daugiausiai iš Afrikos šalių, apgyvendinimo sąlygomis ir maitinimu Lietuvoje yra patenkinti. Tačiau kita dalis, daugiausiai iš Irano ir Irako, mūsų sąlygomis nepatenkinti. Jiems ir maistas neskanus, ir vanduo prastas, piktinasi, jog pirkti savo reikmėms norimus daiktus turi iš savo lėšų, interneto nėra, per arti aptverta tvora ir pan. Afrikiečiai su irakiečiais pykstasi, nes priekabiaujama prie afrikiečių merginų.
Merai baiminasi, kad praėjo jau nemažai laiko, kai jie uždaryti. Ėmė ryškėti lyderiai, kai kurie iš jų labai gerai fiziškai pasirengę. Jiems sėdėti ir nežinia ko laukti tuoj nebesinorės. Jei susiformuos į vieną darinį, pabėgėlių niekas nebesulaikys. Bėda ta, kad nelegalius migrantus saugo vos keli pareigūnai. Kilus neramumams, pareigūnai šaudyti neturi teisės. Į Seimo narių klausimą „o ką tuomet jūs darysite?“, saugantys pareigūnai atsakė kviesiantys policiją. Nors šalyje paskelbta ekstremali padėtis, tačiau jokios kontrolės, veiksmų plano nėra – tai tiksinti bomba.
Mūsų gyventojai įsibaiminę. Prie pasienio gyvenantys žmonės pasakoja rytais pabėgėlius randantys šiltnamiuose, sandėliukuose. Ką tik Dieveniškių gyventojai gynė savo teises, kad miestelio centre nebūtų apgyvendinami nelegalūs migrantai. Tačiau gal tokia situacija ir nebūtų kilusi, jei nuo pat pradžių su vietos gyventojais būtų paprasčiausiai tariamasi, o ne nurodoma. Dar viena situacija Rūdninkuose parodė, jog su vietos gyventojais tartis nereikia – geriau iš karto siųsti riaušių policiją aiškinant, kad tai provokacija. O gal prieš tai reikėjo kalbėtis su vietos gyventojais, išaiškinti padėtį, atsakyti į kylančias klausimus, numaldyti baimes? Juk tokia situacija nauja ne tik šiai valdančiajai daugumai, bet ir gyventojams?
Dar viena išryškėjusi problema – gydymo įstaigų prie pasienio apkrova.
Dar viena išryškėjusi problema – gydymo įstaigų prie pasienio apkrova. Nelegalūs migrantai į Lietuvą patenka su pačiomis įvairiausiomis problemomis. Niežai, skaudantys dantys, besilaukiančios, gimdančios moterys, sergantys vaikai, sukilusios temperatūros, supūliavusios kojos. O kur dar koronaviruso infekcija. Ir tai tik dalis negalavimų. Ligoniai vežami į artimiausias rajonų ligonines. Medikai su jais nesusikalba, išaugo darbo krūvis, patiriamos išlaidos ir t. t.
Valdžios blaškymuisi laiko prabangos nebėra. Neteisėtų migrantų antplūdį patyrė ir kitos ES valstybės. Frontex agentūra juk turi patirties, kaip tokiose situacijose elgiamasi ir jau pernai įspėjo Lietuvą dėl padidėjusių nelegalių migrantų rizikų. Tad kodėl tam nebuvo ruoštasi? Ar tai rodo mūsų šalies ministrų nekompetenciją ir padėties nekontroliavimą?
Lietuvos gyventojams pirmiausiai turi būti užtikrintas jų saugumas ir stabilumas. Tik įsivaizduokime kaip jaučiasi pasienyje gyvenantys žmonės, kurie informaciją gauna tik iš žiniasklaidos. Lietuva pirmiausiai turi pasirūpinti savo piliečiais ir jų teisėmis. Taip pat ir savivaldybės turi jausti stiprų valdžios palaikymą, o ne bėgimą nuo atsakomybės, visišką atsiribojimą ir problemos permetimą nuo savo pečių. Pagaliau chaotiškumą valstybėje turi keisti ryžtingi sprendimai ne tik šalies viduje, bet ir užsienio politikoje.
