Tarptautiniai tyrimai, paremti darbdavių apklausomis, rodo, jog žmonės su negalia yra labai gerai vertinami darbuotojai tiek dėl savo tiesioginio pareigų atlikimo, tiek ir dėl atmosferos, kuri natūraliai kuriasi priėmus įvairių poreikių ir gebėjimų žmones. Taip pat šie tyrimai labai aiškiai parodo darbuotojų su negalia lojalumą darbdaviui, jei tik šis sukuria tinkamas sąlygas dirbti. Tos sąlygos gali būti gana brangios ( aplinkos pritaikymas, darbo asistentai) arba visiškai paprastos (leidimas dirbti lanksčiai, darbo proceso pritaikymas ir pan.). Viskas priklauso nuo individualių žmogaus poreikių. Bet kokio žmogaus, ne tik turinčio negalią. Juk puikiai žinome, kad mažus vaikus auginančios šeimos tam tikru gyvenimo laikotarpiu taip pat turi individualių poreikių – pvz. lankstus darbo grafikas, galimybė maitinti krūtimi ir kt.
Angliškai žmonės su negalia kartais vadinami differently abled, kas reiškia kitaip galintys. Sutinku, kad labai griozdiškai skambantis terminas, bet tikrai taiklus, talpus ir teisingas. Šie žmonės gali labai daug, tiesiog kitaip. Gal kiek lėčiau, gal darbai kitaip išsidėlioja laike, gal jiems reikia kitokių darbo priemonių, tačiau darbą jie atlieka puikiai ir tikrai sukuria vertę, kurios darbdaviai taip tikisi. Tas kitoniškumas gali būti labai mažas arba didelis, bet svarbu į jį atsižvelgti, sudaryti jam sąlygas – tada visos pusės bus patenkintos.
Be galo džiaugiuosi, kad didžiosios darbdavių asociacijos išreiškė norą priimti žmones su negalia į savo komandas ir įsipareigojo suteikti konkrečią pagalbą jiems įsiliejant į darbo rinką. Puiki Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko Justo Džiugelio iniciatyva subūrė verslo, neįgaliųjų ir valdžios įstaigų atstovus bendram tikslui – pasiekti, kad per trejus metus žmonių su negalia darbo rodiklis pasiektų Europos Sąungos vidurkį, t.y. 40 proc, dabar jis tesiekia 29 proc. Būtent atvira darbo rinka užtikrina visavertę žmonių su negalia integraciją, todėl Lietuvos neįgaliųjų forumas visada ragino įgalinti žmones su negalia, kad šie galėtų sklandžiai įsilieti į įprastą darbo rinką.
Žmonės su negalia į darbą turėtų būti priimami ne dėl finansinių subsidijų, ne iš gailesčio, o dėl vertės, kurią jie sukuria. Tą vertę jie tikrai sukuria, jei tik sudaromos galimybės dirbti tam tikru būdu. Ne negalia trukdo dirbti, o nesudarytos galimybės su ta negalia dirbti. Ateityje, senstant visuomenei, riboto darbingumo problemos tik aštrės, todėl prisitaikymas prie įvairių darbuotojų galimybių ir poreikių yra esminė sąlyga siekiant išsaugoti funkcionuojančią socialinę sistemą bei užtikrinti ekonominį augimą.
Henrika Varnienė yra Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos vadovė.
