Dar graudžiau yra tai, kad gruodį pristatytas naujas socialinių įmonių įstatymo projektas įvertintas kaip lygiai toks pat ydingas, todėl rekomenduojama jo net netobulinti, o tiesiog kurti naujus teisės aktus, kurie skatintų žmonių su negalia įsidarbinimą atviroje darbo rinkoje (t.y. vadovautis Seimo narių parengta Koncepcija). Kaip manote, kas bus atsakingas už naujų teisės aktų kūrimą? Ogi ta pati viceministrė Eglė Radišauskienė, kuri nematė nieko blogo nei socialinių įmonių veikloje, nei jų teisiniame reglamentavime. Dabar mes turime patikėti ir kliautis, kad žmogus, viską daręs priešingai nei numatyta minėtoje Koncepcijoje, sukurs jai įgyvendinti reikalingus teisės aktus?
STT pateiktoje išvadoje rašoma, cituoju: „Esamas valstybės pagalbos modelis labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, negu į tikslinėms grupėms priskirtus asmenis.“
Seimo neįgaliųjų teisių komisija jau prieš gerą pusmetį parengė Koncepciją, kurioje numatė žmonių su negalia įdarbinimo atviroje darbo rinkoje gaires. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai nesugebėjo to padaryti, na, jeigu ne per paskutinius dešimt metų, tai, sakykime, per paskutinius penkis, kada neįgaliųjų organizacijos tiesiogiai reikalavo peržiūrėti ydingą sistemą. Seimo narių parengtoje koncepcijoje rekomenduojama socialinių įmonių statuso atsisakyti, o pagalbą orientuoti taip, kad ji pasiektų darbuotoją su negalia, o ne įmonės kasą (grubiai tariant). Taigi, ši koncepcija įkūnija visiškai priešingą požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą nei tas, kurį reprezentavo socialinių įmonių įstatymas ir siūlomos pataisos (kuruojamos viceministrės E.Radišauskienės).
Dar vienas klausimas. Ar žmonių su negalia atstovai įtraukti į šių naujų teisės aktų rengimą? Ne. Viceministrė E.Radišauskienė ir be jų žino, kas ir kaip turi veikti. Be žmonių su negalia atstovų kuria žmonėms su negalia skirtą įstatymą, kuris turi atitikti Koncepciją, kuria ponia E.Radišauskienė netiki.
Bet kol neturime naujų viceministrės darbų, galime pasižiūrėti, ką STT pasakė apie ankstesnes jos pastangas integruoti žmones su negalia į darbo rinką per socialines įmones.
STT pateiktoje išvadoje rašoma, cituoju: „Esamas valstybės pagalbos modelis labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, negu į tikslinėms grupėms priskirtus asmenis. Tokia pagalba tik mažina socialinių įmonių išlaidas darbo užmokesčiui, bet nekompensuoja jų patirtų papildomų išlaidų dėl tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų įdarbinimo, todėl valstybės lėšos, skirtos integruoti tikslinėms grupėms priskirtus asmenis į visuomeninį gyvenimą, gali būti naudojamos neracionaliai ir nepadeda įgyvendinti Socialinių įmonių įstatyme nustatytų tikslų. “
STT taip pat pastebi, kad subsidijos už žmonių su negalia įdarbinimą skiriamos nekontroliuojant ir nevertinant, kokius įmonių patiriamus kaštus kompensuoja ir kokią konkrečią pagalbą darbuotojai su negalia už jas gauna.
Išvadoje taip pat pripažįstama, kad didžioji dalis (2017 m. iki 28 000 000 eurų) valstybės finansinės paramos iš visų numatytų pagalbos priemonių skiriama darbo užmokesčio subsidijoms ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti, kitomis valstybės pagalbos rūšimis nustatytomis Socialinių įmonių įstatyme praktiškai nesinaudojama. Kadangi pats įstatymas yra nekonkretus, su didžiulėmis (ir loginėmis) spragomis – tie 28 milijonai ir subyra apsukriems verslams į kišenes.
STT pažymėjo, kad įstatyme neaiškiai apibrėžtas socialinių įmonių statuso netekimo procesas. Įstatyme yra išvardinta nemažai nusižengimų, už kuriuos iš socialinės įmonės gali būti atimamas socialinės įmonės statusas. Ir apie šiuos nusižengimus įmonė gali pranešti pati. Ar girdėjote nors vieną atvejį, kada pati socialinė įmonė pranešė apie tai, kad jai reikia atimti socialinės įmonės statusą? Aš negirdėjau. Tik mačiau akcijas ir farsus tų įmonių, kurioms po patikrų grėsė statuso netekimas.
STT kritika išplėsta versija to, ką neįgaliųjų organizacijos nuolat kartojo poniai Radišauskienei, dėl ko ji buvo kritikuojama ir Koncepciją rengusios Seimo narių grupės.Tai yra labai rimtas ženklas atsakingam asmeniui, kad jo darbas šioje srityje vertinamas neigiamai. Kad jo įsitikinimai ir idėjos nesutampa su grupės, kuriai viceministrė dirba, poreikiais ir interesais. Be to, per tiek metų viceministrės veiksmai padarė realios žalos – neefektyviai iššvaistyti valstybės milijonai ir prarastos žmonių su negalia integracijos galimybės. Ar adekvatu šį žmogų palikti toliau vadovauti sričiai, kurioje jam taip nesisekė? Kokio dar „feilo“ reikia, kad ministras Linas Kukuraitis atidžiau įvertintų dalies savo komandos gebėjimus įgyvendinti reformas?
Henrika Varnienė yra asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos direktorė.
