Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija
Sparčiai didėjant elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų skaičiui, Lietuvos bankas informuoja, kad pastaruoju metu ketina skirti daug dėmesio, užtikrinant tinkamą šių įstaigų priežiūrą ir kontrolę.
Jau ilgą laiką pasauliniu, o pastaruoju metu ypač Europos Sąjungos lygiu „karšta“ tema – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Finansų sistemos stabilumą turinčios užtikrinti institucijos skiria vis daugiau dėmesio kontrolei bei ieško naujų būdų ir priemonių, kaip šių rizikų prevenciją padaryti efektyvesnę, kadangi netinkama priežiūra daro žalą ir šalies reputacijai.
Vis tik negalėtume teigti, kad griežtėja išimtinai tik mokėjimų įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūra dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo, kadangi Lietuvos bankas, prižiūrėdamas visą finansų sektorių, taiko vienodai griežtą požiūrį ir nulinę toleranciją netinkamos prevencijos įgyvendinimo atžvilgiu. Tą iliustruoja ir viešai skelbiamas subjektų ratas, kuriems Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones už netinkamą prevencijos įgyvendinimą.
Naujų iššūkių visiems finansų rinkos dalyviams, o kartu ir Lietuvos bankui atliekant priežiūros funkciją pateiks ir naujų reikalavimų, kylančių iš Europos Sąjungos penktosios pinigų plovimui ir teroristų finansavimo prevencijai skirtos direktyvos, įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Šios direktyvos nuostatos privalo būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio pradžios.
Teigiamai vertiname naujus reikalavimus mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms dėl ketvirtinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo ataskaitų teikimo Lietuvos bankui. Manome, kad praktikoje ši iniciatyva atneš naudos ne tik pačiai priežiūros institucijai, bet ir minėtiems rinkos dalyviams, kadangi dažnesnis ataskaitų ruošimas ir teikimas sudarys galimybes nenutrūkstamai stebėti, kaip kinta šios rizikos lygis įstaigose, ir laiku, bendradarbiaujant su Lietuvos banku, imtis strateginių priemonių veiklos trūkumams pašalinti.
Praėjusių metų liepą Lietuvos bankas patvirtinto ir baudų skyrimo taisykles už finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įskaitant ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Šis teisės aktas įneša aiškumo, kokiais principais vadovaujantis bus apskaičiuojamos ir skiriamos baudos, todėl kartu prisideda ir prie didėjančio pasitikėjimo priežiūros institucija.
Laukiama naujovė – atviroji bankininkystė
Viena iš itin laukiamų rinkos naujovių – atviroji bankininkystė, kuri Lietuvoje ganėtinai sunkiai skynėsi kelią. Atvirosios bankininkystės pagalba atsiranda galimybė savo lėšas, esančias skirtingose finansų įstaigose, valdyti vienoje įstaigoje, taip pat stebėti ir gauti aktualią finansinę informaciją, kredito pasiūlymus ar kitą reikšmingą informaciją, apjungiant kelis mokėjimo paslaugų teikėjus. Tiesa, iki šių metų pavasario vietiniai bankai delsė atverti atvirojo ryšio sąsajas bent jau bandomojoje aplinkoje, todėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, ketinančios teikti mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugas, buvo priverstos savo produktus testuoti užsienio bankų sistemose.
Tai turėtų būti suprantama ne tik dėl bankų nuogąstavimo prarasti dalį klientų ar pelno, tačiau ir dėl pačių klientų asmeninių duomenų. Galima manyti, kad bankai prisibijojo atverti visą turimą informaciją, kol nėra visiškai aiškus praktinis atvirosios bankininkystės įgyvendinimas bei užtikrintas pakankamas saugumas iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pusės. Todėl patys paslaugų teikėjai turi gerokai pasistengti įdiegti atitinkamus technologinius saugos sprendimus ir kartu išlaikyti draugišką vartotojo sąsają.
Reikėtų paminėti, kad Lietuvos bankas žada skirti ypatingą dėmesį, kaip mokėjimo įstaigos yra pasirengusios įgyvendinti atvirosios bankininkystės (atvirojo ryšio sąsajų) ir saugesnio autentiškumo patvirtinimo reikalavimus, todėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turėtų skirti papildomą dėmesį tinkamų saugumo priemonių įgyvendinimui ir atitikčiai įstatymų keliamiems reikalavimams.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovams gali tekti laikyti egzaminus
Lietuvos bankas savo išplatintame pranešime taip pat svarsto galimybę pradėti rengti kvalifikuotus egzaminus, kad būtų įvertintas vadovų tinkamumas valdyti finansų rinkos dalyvį.
Šiuo metu finansų rinkos dalyvių vadovais yra laikomi administracijos vadovai, stebėtojų tarybos ir valdybos nariai bei kiti asmenys, atsakingi už paslaugų teikimo veiklą. Finansų rinkos dalyvis privalo turėti administracijos vadovą ir bent 3 valdybos narius. Tiesa, administracijos vadovas gali būti ir valdybos narys.
Lietuvos banko atliekamas vadovo tinkamumo vertinimas apsiriboja dviem aspektais – tokio vadovo patirties finansų rinkoje ir nepriekaištingos reputacijos vertinimu. Nors rinkos dalyvių vadovai dažniausiai yra susiję su finansų sektoriumi, tai yra turintys pakankamos patirties finansų rinkoje, tačiau neretai skiriami asmenys, siekiant tiesiog užpildyti privalomas pozicijas.
Neseniai skirtos poveikio priemonės rinkos dalyviams įrodo, kad be veiklos apribojimų, Lietuvos bankas vertins ir tai, ar dabartinis įstaigos vadovas galės ir toliau vadovauti.
Manome, kad numatomi vykdyti kvalifikaciniai egzaminai padėtų Lietuvos bankui įsitikinti, jog vadovas yra tinkamas valdyti finansų rinkos dalyvį, tačiau teikiamų vertinimui dokumentų kiekis turėtų atitinkamai mažėti.
Aktualios problemos – banko sąskaita ir draudimas
Šiuo metu galima išskirti ir dvi opias praktines problemas, su kuriomis dažnai susiduria mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos. Visų pirma, tai banko sąskaitos atidarymas, kuris kelia nemažai galvos skausmo įstaigų vadovams.
Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių bankų mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigas priskiria prie aukštos rizikos klientų, todėl atidaryti bent jau kaupiamąją banko sąskaitą tampa tikru ir sunkiai įgyvendinamu iššūkiu. Likusioji dalis bankų savo atitikties reikalavimus artina prie Skandinavijoje ar Vakarų Europoje veikiančių bankų praktikos ir terminų, kuomet prašymas atidaryti banko sąskaitą bei pateiktų duomenų vertinimas užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Nors praktinių sprendimų, kaip vykdyti veiklą, neturint operacinės banko sąskaitos, yra, tačiau tai kelia daug nepatogumų kasdienėje veikloje dar iki licencijavimo proceso.
Kita praktinė problema – tai profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kuris yra privalomas mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Reikia pažymėti, kad šiuo metu nei viena Lietuvos draudimo kompanija tiesiogiai nesiūlo tokios rūšies draudimo, todėl elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos yra priverstos ieškoti draudimo tarpininkų, kurie dažniausiai nukreipia rinkos dalyvius į Londone įsikūrusius draudimo brokerius. Šiuo atveju susiduriama su ganėtinai ilgu draudimo sąlygų derinimu bei brangiais draudimo pasiūlymais, kurie neretu atveju startuoliams yra pernelyg reikšminga suma.
Išvados
Vis dar tendencingai didėjantis „FinTech“ sektorius rodo ir nemažėjančią paslaugų paklausą. Sektoriaus augimas lemia, kad rinkoje vyksta daug permainų, sukuriama įvairių verslo modelių, inovatyvių procesų ir produktų, todėl natūralu, kad Lietuvos bankas skiria proporcingai daugiau dėmesio šio sektoriaus priežiūrai tam, kad būtų užtikrintas visos finansų sistemos saugumas ir patikimumas. Tačiau reikia pabrėžti, kad griežtinami reikalavimai finansų įstaigoms dažniausiai yra ne tik nacionalinės, tačiau ir Europos Sąjungos teisėkūros rezultatas.
Siekiant įgyvendinti visus veiklai keliamus reikalavimus, rinkos dalyviai privalo laikytis itin atsakingo požiūrio ir skirti pakankamai resursų, kadangi iš praktikos pavyzdžių akivaizdu, jog priežiūros tarnyba netoleruos privalomų reikalavimų pažeidimų.
Ieva Dosinaitė yra advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė, Bankininkystės ir finansų praktikos vadovė.
