Nenumaldomai artėja Ramūno Karbauskio globojamas festivalis „Naisių vasara 2017”. Šiemet festivalis pagarsėjo ypač, mat renginio šeimininko „cenzūros“ neatlaikę dainininkai ima trauktis iš festivalio programos. Po konflikto su valstiečių vadovu jau pasitraukė roko grupė BIX, jų pėdomis pasekė ir atlikėjas Vaidas Baumila. Tačiau Karbauskis nenusimena – ketina festivalio svečius nustebinti triušių sala ir jos gyventojais.
Triušių sala? Skamba neįtikėtinai, tačiau žaliuoju save vadinantis Ramūnas Karbauskis iš tiesų ketina festivalio teritorijoje esančią salą apgyvendinti triušiais.
Renginio iniciatorius viešoje erdvėje teigia, kad Naisių festivalis nuo pat pradžių turėjo labai aiškias vertybes ir taisykles, nepriklausomai nuo šalyje veikiančių įstatymų ar politikos. Kokias vertybes skleidžia festivalis? Tikrai ne žaliąsias, kai šeimai skirto renginio „vinimi” laikoma triušių sala, niekaip nesuderinama su gyvūnų gerovės paisymu.
Gyvūnų gerovės įstatymas aiškiai nurodo, kad gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia ar gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus yra laikomas žiauriu elgesiu. Įdomu, kaip žadama užtikrinti, kad tokio renginio metu gyvūnams nebūtų sukeliama žala? Vien festivalio triukšmas ir žmonių gausa gali sukelti neigiamas pasekmes šiems gyvūnams.
Matyt, valstiečių lyderis aukštesne už pagarbą aplinkai vertybe laiko žmogaus pramogas gyvūnų gerovės sąskaita? Tą liudytų ir minėtas sumanymo autoriaus teiginys, kuriame aiškiai deklaruojama, kad festivalio vertybės nepaiso nei šalies įstatymų, nei politikos. Taip išeina, kad Naisių festivalis – atskira valstybė, kur R.Karbauskis neturi nei laikytis įstatymų, nei atstovauti žaliosios politikos ideologijos, kuria rinkėjai tikėjo išreiškę paramą balsuodami už jį ir už žaliųjų vardą nešiojantį nepartinį politinį darinį.
Įspūdį sustiprina faktas, kad gyvūnų išnaudojimas R.Karbauskio „Naisių bendruomenei“ ne vienkartinė praktika – dar pavasarį vykusios Kaziuko mugės metu buvo eksponuojama apie 30 triušių. Tokios ekspozicijos organizatorė – ta pati „Naisių bendruomenė“. Lietuvos žaliųjų partijai įvertinus tokios ekspozicijos žalą gyvūnams ir įtarus galimus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, buvo kreiptasi į atsakingas institucijas. Paaiškėjo, kad „Naisių bendruomenė“ nė neturėjo reikiamo leidimo minėtai veiklai vykdyti. Tad triušiai buvo eksponuojami savavališkai, nepaisant jų gerovės ir saugumo. Nejaugi „Valstiečių“ lyderio vadovaujama asociacija „Naisių bendruomenė“ iš tiesų mano, kad jai galioja atskiros taisyklės? Bendruomenei buvo skirta bauda už teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų naudojimą renginiuose, reikalavimų pažeidimą. Tik bauda tokia juokinga, kad vargiai galėjo įkrėsti proto ir taip gyvūnų gerove nesirūpinančiai bendruomenei.
„Orus žmogus – stipri valstybė”. Toks buvo valstiečių rinkimų kampanijos šūkis. „Darni Lietuva” skelbė Vyriausybės programa. Tačiau, kaip pasireiškia orumas ir darna demonstruojant iškreiptą gyvosios gamtos pažinimą žmogaus valią ir poreikius iškeliant aukščiau už kitų gyvų ir juslių būtybių gerovę?
Liūdniausia tai, kad gyvūnų gerovės nepaisymas nėra vienintelis ženklas, atskleidžiantis apsimestinį valstiečių žalumą. Daug pasako tai, kad valdančioji dauguma į prioritetinių valstybės darbų sąrašą neįtraukė nė vieno su aplinkos apsauga susijusio klausimo. O naujausias dalies šios partijos narių (beje, ir dalies konservatorių) akibrokštas – vištų koalicija Seime. Ši koalicija susiformavo, svarstant vištų skaičių fermose, nuo kurio verslininkams tektų atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimo procedūromis galima bent kiek pažaboti žemės ūkio stambiojo verslo savivalę ir apriboti žalingus veiksmus tiek gamtai, tiek visuomenei. Tačiau vištų koalicija balsavo kitaip ir nustatė itin aukštą minimalų vištų ir broilerių skaičių. Maža to, tuo pačiu teisės aktu koalicija sudarė palankesnes sąlygas „investuotojams”, siekiantiems hidraulinio ardymo būdu ieškoti naftos. Anksčiau naftininkams, norintiems gręžti žvalgybinius gręžinius, reikėjo su vietos savivaldybėmis suderinti PAV – dabar, pasistengus valstiečiams, tokio reikalavimo nebėra. Ką tai sako? Kad galimai yra atstovaujami tam tikri interesai ir panašu, kad jokios nuoseklios „žaliosios“ minties valstiečių galvose nėra.
Sakysite, kuo gyvūnų gerovė ar žalias elgesys susijęs su politiniu pasirengimu ir galimybėmis valdyti šalį? Manau, tiesiogiai. Ne tik dėl to, kad tavo elgesys su silpniausiais, pasako apie tai, koks esi, kaip mąstai ir kuo grindi savo veiksmus, bet ir dėl ideologinio nuoseklumo. Jei valstiečių lyderis nesugeba laikytis elementarių, mažiausiai sofistikuotų, lengviausiai pademonstuojamų ideologijos, kurią skelbia atstovaujantis, nuostatų gyvosios gamtos atžvilgiu, kodėl turėtume manyti, kad laikysis kitų žaliesiems būdingų nuostatų – kaip dalyvaujamoji demokratija, visuomenės įtraukimas, pagarba nuomonių įvairovei, žmogaus teisių užtikrinimas?
Joks tikras žaliasis niekuomet nebalsuotų už aplinkai žalingas iniciatyvas, jokiam žaliajam nešautų į galvą gyvūnus naudoti pramoginiais tikslais. Todėl kaip R.Karbauskis kėlė reikalavimus Naisių vasaros festivalio atlikėjams, taip ir mes reikalaujame valstiečių lyderio atsisakyti planuojamos triušių salos ir bent kartą, bent mažu simboliniu gestu įrodyti, kad atstovauja žaliąją ideologiją. O jei ne, tuomet garbingai atsisakyti žaliųjų vardo.
Ieva Budraitė yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja.