Valdantieji ne tik nesikalba su žmonėmis, bet ir daro vieną niekuo nepaaiškinamą nesąmonę po kitos. Tai įrodo ir šis jų sprendimas – duoti Galimybių pasus tik susimokėjusiems už tyrimą. Kuo pagrįstas toks keistas sprendimas?
Šiuo metu valstybėje įtampų netrūksta, tad tikros krizės akivaizdoje kaip niekad reikia vienybės, mažiau susipriešinimo ir, žinoma, sveiku protu paaiškinamų sprendimų. Tačiau pamačiusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išaiškinimą dėl galimybės gauti Galimybės pasą nemokamai atlikus PGR testą, tylėti nebegaliu. Kaip reikia nemylėti savo šalies žmonių, kad leistum tokius keistus operacijų vadovo, Vyriausybės sprendimus?
SAM teigimu, nesvarbu, kad darbuotojas besitestuojantis kas 7-10 dienų, yra atlikęs COVID-19 testą – jei jis nemokamas, Galimybių paso žmogus negaus. Tą pasą galima gauti tik suplojus apie 75 eurus už PGR testą. Tikriausiai ir jums kyla vienintelis klausimas – kodėl? Kuo skiriasi mokamo testo galimybės nuo nemokamo?
Tušti puodai garsiai skamba
Rugpjūčio 13 d. kreipiausi į Vyriausybę prašydama išplėsti Galimybių paso galiojimą ir prilyginti jį nuolatiniam darbuotojų testavimui, taip užtikrinant, kad dalis žmonių periodiškai, t.y. kas savaitę, testuotųsi, o kartu galėtų naudotis verslo paslaugomis (juk teigiama, kad Galimybių pasas skirtas verslui). Naudą pajustų ne tik verslas, bet ir valstybė – ekonomika suktųsi, kartu būtų galima stebėti viruso plitimą.
Verslas ir taip atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – ant jų pečių kris atsakomybė tikrinti klientų Galimybių pasus, o kur dar reikalavimas darbuotojams, neturintiems šio paso, reguliariai testuotis... Ar išgalės žmogus, uždirbantis net ir vidutinį atlyginimą, kas savaitę už testą mokėti apie 75 eurus? Juk tai stipriai kirs per jo ir jo šeimos finansus. Tačiau darbuotojams ir darbdaviams paspęsti rožiniai spąstai – nenori skiepytis? Nieko tokio, eik ir testuokis. Kol nebeapsimokės dirbti. O darbdaviui tai papildomas galvos skausmas – jei darbuotojas ateis be testo, gresia bauda iki 6 tūkst. eurų. Tad jie gyvena nuolatinėje rizikoje, kad verslas stos, nes tiesiog nebebus kam dirbti...
Taigi garsios valdančiųjų deklaracijos apie siekį suvaldyti viruso plitimą telieka skambiais, tuščiais šūkiais. Tai, kad Galimybių pasą, taigi ir galimybę būti visaverčiu piliečiu, galima gauti tik pasiskiepijus, persirgus ar atlikus mokamą testą, įrodo, kad siekiama tik vieno – bet kokia kaina „paskatinti“ žmones skiepytis, nekreipiant jokio dėmesio į visuomenės susipriešinimą dėl skiepų, kaistančią emocinę atmosferą, juk šalis skilusi per pusę. O kur dar neadekvačiai leidžiami valstybės pinigai, juk šiaip ar taip už testus valstybė jau sumokėjo, tai kodėl nesudaryti galimybių žmonėms juo pasinaudoti?
Mes, Seimo nariai, turime vieningai dėti visas pastangas, kad tokie jautrūs, su žmogaus teisėmis susiję klausimai būtų sprendžiami tik įstatymais. Pritariu gerbiamam profesoriui I.Vėgėlei – turime užtikrinti, jog pamatinės žmogaus teisės bet kokiomis sąlygomis būtų gerbiamos. Mūsų – įstatymų leidėjų – pareiga yra tobulinti dabartinius įstatymus, kad tokių nesąmonių daugiau nebūtų.
Mūsų – įstatymų leidėjų – pareiga yra tobulinti dabartinius įstatymus, kad tokių nesąmonių daugiau nebūtų.
Darbo partijos vardu rugpjūčio 9 d., prieš Vyriausybei priimant pakeitimus nuo rugsėjo 13 d. dėl GP ir kt. ribojimų, pateikėme 15 pasiūlymų, kaip valdyti situaciją nediskriminuojant Lietuvos gyventojų. Ačiū, kad bent į tris atsižvelgė.
