Prieš kelias dienas prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas savo darbo metus, įvertino ir savo komandos darbą, pasakydamas, kad šeima ir maži vaikai gali kliudyti dirbti sunkų prezidento patarėjo darbą. Kalbėdamas apie pasitraukusius iš komandos patarėjus, prezidentas Nausėda pastebėjo, kad „kai kurie iš tų žmonių turi šeimas ir mažus vaikus ir kai kurie iš jų abejoja ateidami, netgi teigia, kad tai gali sukliudyti, prieštarauti vienas kitam. Matyt, įvertinę visas galimybes ir kad ateityje lengviau nebus, jie priėmė tokį sprendimą ir aš tokį sprendimą palaikiau, nes manau, kad savo tiesioginį darbą žmonės turi dirbti visu šimtu procentų ir, jeigu galima, dar šiek tiek daugiau. Ir niekas neturi trukdyti.“
Kokią žinutę Lietuvos šeimoms ir dirbantiems tėvams siunčia Lietuvos prezidentas? Kad profesinis tobulėjimas ir asmeninis gyvenimas negali būti suderinami? Kad žmogus (dažniausiai moteris) turi rinktis šeimą ar darbą?
Galbūt Prezidentui lyčių lygybė neatrodo aktuali tema. Tačiau lyčių lygybė nėra teorinė sąvoka, tai yra labai praktinis dalykas. Jūsų atlyginimas, valandos, kurias praleidžiate užsiimdami namų ruoša ar prižiūrėdami vaikus ir negaudami už tai jokio atlygio yra lyčių lygybės klausimai.
Pernai moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis siekė 12,4 proc. moterų nenaudai. 35-44 metų grupėje šis atotrūkis išauga iki 16,9 procentų, tikėtina, dėl to, kad grįžusios į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, moterys turi prastesnes sąlygas vėl įsilieti į darbo rinką ir pretenduoti į tas pačias ar aukštesnes pozicijas, kurias užėmė iki motinystės atostogų.
Apie 80 procentų moterų kasdien mažiausiai valandą skiria namų tvarkymui ir maisto gaminimui, tarp vyrų šis rodiklis siekia tik 29 procentus. Jei pora turi vaikų, tuomet šie skirtumai tampa dar drastiškesni – namų ruoša kasdien užsiima 97 proc. moterų ir 23 proc. Vyrų. Galima teigti, kad beveik visos Lietuvos moterys, turinčios vaikų, dirba neapmokamą darbą pilnu etatu.
Jūsų atlyginimas, valandos, kurias praleidžiate užsiimdami namų ruoša ar prižiūrėdami vaikus ir negaudami už tai jokio atlygio yra lyčių lygybės klausimai.
Šiuo metu Seime iš 141 Seimo nario turime 33 Seimo nares, kas sudaro vos 23 proc. parlamento narių. Vyriausybėje dirba viena ministrė ir 14 ministrų, o 2019 m. pradžioje buvome vienintelė ES valstybė, kurioje ministrų kabinetą sudarė vien vyrai. Savivaldybių tarybose dirba ir miesto reikalus sprendžia taip pat daugiausia vyrai – vos 25 proc. savivaldybių tarybų narių yra moterys, o iš 60 savivaldybių tik penkioms vadovauja merės.
Visa tai yra faktai. Faktai, rodantys, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc. Lietuvos gyventojų sudaro moterys) yra praktiškai nematomi, nustumti į antrą planą viešuose valstybės klausimuose.
Tyrimai rodo, kad kuo daugiau įvairesnių žmonių yra įtraukiami į sprendimų priėmimą ir aktualių klausimų diskusijas, tuo geresni rezultatai pasiekiami, efektyviau veikia procesai. Lietuvoje didžiąją dalį viešųjų klausimų sprendžia pusamžiai vyrai, todėl sprendimams neretai trūksta taiklumo, įsiklausymo į kitų visuomenės grupių poreikius.
Jei norime klestinčios, augančios ir turtingos valstybės, kuo daugiau gyvenimu Lietuvoje besidžiaugiančių moterų, vyrų ir vaikų, privalome spręsti lyčių lygybės problemas: sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimų, sudaryti palankias sąlygas auginti vaikus ir siekti karjeros, nestereotipizuoti profesijų ir neskirstyti darbų į vyriškus ir moteriškus, namų ruošos naštą ir vaikų priežiūrą dalintis tolygiau.
Leiskime vyrams verkti, o moterims būti tvirtoms, leiskime žmonėms džiaugtis ir būti tokiais, kokie jie nori būti.
Ieva Pakarklytė yra Vilniaus mero komandos vadovė, Laisvės partijos kandidatė į Seimą.