Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ieva Pakarklytė. Lietuva šiandien: vertybiškai jau Vakarai ar vis dar Rytai?

Ilgus amžius Lietuva buvo alinama kišimosi į mūsų gyvenimą tiek kaimynų iš Rytų, tiek iš Vakarų. Prieš 34 metus, atkūrę nepriklausomybę, galiausiai gavome šansą patys laisvai pasirinkti savo kryptį. Ir pasirinkome teisingai – Lietuva jau du dešimtmečius yra Europos Sąjungos ir NATO nare, nuo 2018-ųjų priklausome ir EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija).
Ieva Pakarklytė
Ieva Pakarklytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Priklausome pažangių valstybių šeimai – nuo galingiausio ir didžiausio pasaulio gynybos aljanso iki ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių elitinio klubo. Bet ar tikrai? Ar tikrai savo pažangumą galime matuoti tik ekonominiu progresu? Juk pažangias valstybes sieja ne tik ekonomika, o ir bendra vertybinė sistema, kurios pamatas – pilietinė ir politinė kiekvieno žmogaus lygybė. O kur šiuo aspektu esame mes?

Tos pačios lyties asmenų partnerystė ir tos pačios lyties asmenų santuoka – Lietuvoje nei vienas iš šių teisinių institutų nėra įteisintas. Čia faktine prasme esame gilūs Rytai, artimesni rusijai.

Lygiai ta pati situacija su Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – Seimas vis dar jos neratifikuoja.

Vis dar galioja ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kurio dalis nuostatų yra diskriminacinės ir labiausiai primena rusijos įstatymus. Kodėl taip yra? Čia didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti politikai, kurie, užuot kalbėjąsi ir švietę savo rinkėjus, užsiima pigiu populizmu bei nepagrįstais gąsdinimais.

Dažnai tenka girdėti kai kurių politikų postringavimus apie didesnę Lietuvą, kaip šie skatins gimstamumą, kaip sukurs paskatas į Lietuvą grįžti iš jos emigravusiems, kaip pasirūpins šeimomis. Tačiau nuoširdus rūpestis prasideda nuo pagarbos kiekvienam Lietuvos piliečiui. Nepaisant jos ar jo amžiaus, lyties, tautybės, religijos, negalios, seksualinės orientacijos.

Daugiau Vakarų Europos Lietuvoje yra esminis mūsų saugumo garantas. Todėl nustokime vertybiškai gręžiotis atgal į baime, neapykanta ir tamsa atsiduodančius Rytus.

Labai daug žmonių yra tarsi išbrokuojami, nes yra per jauni ar per seni, o gal ne tos lyties tam tikriems darbams ar profesiniams pasirinkimams, ne tos religijos ar tautybės, ne tos seksualinės orientacijos. Šis žmonių skirstymas ir diskriminavimas veda prie mažytės, liūdnos ir uždaros Lietuvos.

Didžiausias mūsų turtas yra ŽMONĖS. Neteisinga ir tiesiog kvaila yra taip atstumti savo gyventojus, juos bukai rūšiuojant ir nesuteikiant bazinių žmogaus teisių. Taip, partnerystės įteisinimas yra visiškai bazinė ir elementari pagarbos savo šalies gyventojams ir lygiateisiškumo užtikrinimo priemonė.

Tos pačios lyties asmenų partnerystę šiuo metu yra įteisinusios dauguma ES šalių – visos, išskyrus Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją ir Slovakiją. Santuokos lygybė įteisinta 21 Europos šalyje.

Smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris Lietuvoje išlieka pandeminio masto problema. 2023 m. Lietuvoje registruota daugiau nei 50 tūkst. pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, t. y. vidutiniškai po 137 atvejus per dieną.

Policija per metus išdavė daugiau nei 10 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių, vidutiniškai po 27 atvejus per dieną, kai (galimai) smurtavęs asmuo įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos. Viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Tai yra košmariški faktai apie smurto persmelktą mūsų visuomenę.

Todėl Stambulo konvencija turėjo būti ratifikuota jau seniai. Tai padarė mūsų kaimynai estai (2017 m.), latviai (2023 m.), Ukraina karo metu (!) 2022 m. taip pat ratifikavo Stambulo konvenciją, kaip ir kitos 38 Europos šalys.

Konstitucinis Teismas paskelbė savo sprendimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Lietuvos Konstitucijai ir konstatavo, kad ši konvencija ne tik neprieštarauja svarbiausiam šalies dokumentui, bet ir prisideda prie Konstitucija draudžiamos diskriminacijos prevencijos.

Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas yra analogiško rusijos įstatymo kopija. Vyriausybėje buvo pritarta šio įstatymo keitimui, tačiau Seime pataisos atsimušė į tamsos ir nepagrįstų baimių geležinę uždangą.

Nauju projektu buvo siūloma atsisakyti nuostatos, kuri numato, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, ir diskriminaciniu būdu ribojama saviraiškos laisvė.

Ši iki šiol galiojanti nuostata yra diskriminacinė tos pačios lyties šeimų atžvilgiu. Vaikus reikia saugoti nuo smurto, agresijos, prievartos, bet ne nuo informacijos apie įvairias šeimas. Vyriausybė ir dėl šios diskriminacinės nuostatos ir galimo prieštaravimo Konstitucijai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, dabar sprendimas KT rankose.

Anksčiau ar vėliau tos pačios lyties asmenų partnerystė bus įteisinta, Stambulo konvencija bus ratifikuota, o diskriminacinės nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatos bus ištaisytos. Ir kuo greičiau tą padarysime, tuo labiau mentaliteto ir kultūros prasme būsime laisva vakarietiška valstybė, be kvailų prietarų ir baimių, bet su laimingesne ir pagarbesne vienas kitam visuomene.

Daugiau Vakarų Europos Lietuvoje yra esminis mūsų saugumo garantas. Todėl nustokime vertybiškai gręžiotis atgal į baime, neapykanta ir tamsa atsiduodančius Rytus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų