Ieva Pakarklytė: Mobingas sveikatos įstaigose – kaip nugalėti smurto kultūrą?

Mobingas, patyčios, užgauliojimai ir kitoks psichologinis smurtas, deja, yra nemažos dalies medikų kasdienybė – neseniai atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis respondentų patiria mobingą.

Kadangi sisteminių apklausų ir tyrimų šia tema Lietuvoje daryta nedaug, šie skaičiai galėtų būti ir, ko gero, yra gerokai didesni – reali situacija šiandienai nėra žinoma.

Tik akivaizdu, kad įsišaknijusių, dešimtmečiais nespręstų problemų turime sukaupę labai daug ir tas baisus pūlinys ima sprogti.

Todėl būtina parengti ir nedelsiant pradėti vykdyti medicinos įstaigų darbuotojų streso, nerimo, lėtinio nuovargio monitoringo sistemą, parengti šių veiksnių įveikimo algoritmus.

Privalome skirti realų dėmesį sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų streso, lėtinio nuovargio ir „perdegimo sindromo“ prevencijai.

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų parengti tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus, kurių metu būtų atsakingai ir anonimiškai apklausiami visų Lietuvoje esančių gydymo įstaigų darbuotojai.

Tyrimo duomenys padėtų atskleisti mobingo mastą Lietuvoje, identifikuotų problemiškiausias įstaigas.

Norėčiau plačiau pakomentuoti apie mobingą sveikatos priežiūros įstaigose ir galimus sprendimus jo prevencijai.

Yra trys dažniausiai pasitaikantys mobingo tipai sveikatos priežiūros įstaigose:

1. Vertikalus mobingas, kai aukštesnėje hierarchinėje pozicije esantys darbuotojai, vadovai ir padalinių vadovai, psichologiškai smurtauja prieš jaunesnius kolegas.

2. Horizontalus mobingas – mobingas tarp panašias pareigas užimančių, tame pačiame hierarchijos lygyje esančių kolegų.

3. Šių dviejų tipų mišinys. Pasaulinių tyrimų duomenimis, toks mobingo tipas ir yra pats dažniausias.

Dažniausiai pasitaikantys mobingo būdai

• Skiriamas neadekvatus krūvis medikui – neadekvačiai didelis ir nepakeliamas, kas atveda mediką į perdegimo sindromą ar dar baisesnes pasekmes; arba neadekvačiai mažas – medikui apskritai neduodama jokių svarbių užduočių, jis ar ji laikomas nuošalyje.

• Skiriamos užduotys ne pagal kompetenciją, užkraunamas neproporcingai didelis administracinių užduočių krūvis.

• Pramanytos asmenį žeminančios informacijos nuolatinis ir sistemiškas skleidimas, šmeižtas.

• Įvairių formų priekabiavimas – nuo įžeidimų ir užgauliojimų žodžiu iki seksualinio priekabiavimo.

Galimos priemonės mobingo prevencijai ir mažinimui

Visų pirma – realios padėties nustatymas. Reikalingi sisteminiai, anonimiški ir nuolatiniai tyrimai apie mobingą ir darbuotojų emocinę sveikatą.

Taip pat būtina parengti ir nedelsiant pradėti vykdyti medicinos darbuotojų streso, nerimo, lėtinio nuovargio monitoringo sistemą, parengti šių veiksnių įveikimo algoritmus.

Dar viena svarbi priemonė – įstaigų vadovų kadencijos (su ribotu kadencijų skaičiumi) ir vidurinės grandies vadovų rotacija.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turi būti rengiami profesionalūs ir kokybiški mokymai, kaip atpažinti mobingą, kaip elgtis su juo susidūrus, kaip raportuoti nepageidaujamo elgesio ir psichologinio smurto darbe atvejus.

Reikalingi ir saugūs bei veiksnūs mobingo raportavimo kanalai.

Šis priemonių sąrašas tikrai nebaigtinis – tai priemonės, kurių galima imtis jau dabar, kai kurios jų jau yra dalinai taikomos, tik trūksta sistemiškumo.

Smurto kultūra Lietuvoje turi liautis.