2019 metų duomenimis, net 40 proc. registruotų bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys. Atrodo, kad Lietuvoje vyresni nei 50 metų žmonės darbo rinkoje yra lengva ranka nurašomi. Vyrauja stereotipiniai įsitikinimai, kad vyresni žmonės nenorės mokytis naujų dalykų, bus neproduktyvūs, sunkiai prisitaikys prie pokyčių ir technologinių naujovių, jų apmokymui reikės skirti daugiau laiko ir t.t.
Dar prastesnės naujienos, jei esate moteris vyresnė nei 40 metų, kartais ir 35 metai jau yra ta riba, kai darbdavys yra mažiau linkęs kviesti moterį į darbo pokalbį, ypač aptarnavimo ir paslaugų srityje. Pabandykite prisiminti, kada kavinėje jus paskutinį kartą aptarnavo vyresnis nei 40 metų žmogus? Vakarų šalyse tai visiškai įprastas vaizdas, Lietuvoje dažnai vis dar manoma, kad padavėjo darbas – tik studentui.
Jaunystės kultą sustiprina ir reklama, kur vyresni žmonės matomi tik vaistų reklamose, o visur kitur iš plakatų šypsosi gerokai retušuoti modeliai iki 25 metų.
Jei esate moteris vyresnė nei 40 metų, kartais ir 35 metai jau yra ta riba, kai darbdavys yra mažiau linkęs kviesti moterį į darbo pokalbį.
Visi šie stereotipai ir vyresnių žmonių „nurašymas“ kenkia mūsų visuomenei tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Lietuva, kaip ir visa Europa, sparčiai sensta, vyresnio amžiaus žmonių dalis auga ir ši tendencija artimiausiu metu tik stiprės. Lietuvoje jau dabar gyvena apie 1,1 mln. vyresnių nei 50 metų žmonių.
Europos Komisijos tyrimas rodo, kad 50+ amžiaus grupės žmonių skaičius ES per dešimtmetį išaugs 4 proc.: nuo 39 proc. 2015 m. iki 43 proc. 2025 m., o jiems suteiktų prekių ir paslaugų suma – nuo 3,7 trln. Eur. iki 6,4 trln. EUR., kas sudarys 32 proc. ES BVP.
Šios visuomenės dalies ignoravimas ir apleidimas yra ne tik nejautrus ir negarbingas, bet ir ekonomiškai nenaudingas. Prarandame didžiulį ekonominį potencialą.
Kodėl startuolio negali įkurti močiutė ar senelis? Kodėl daugelis verslumo programų yra skirtos bedarbiams iki 30 metų? Kodėl kavinėje suplakti kapučino mums negali vyresnis žmogus? O jei jis atsidarytų savo kavinę?
Vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje turi būti sukurtos galimybės dirbti ir užsidirbti tol, kol jie to nori ir gali.
Lankstesnis darbo laiko reguliavimas, sidabrinių startuolių programa, kokybiškos ir tikslingos persikvalifikavimo mokymų programos – tai galimos priemonės, norint paskatinti vyresnius žmones būti aktyviems darbo rinkoje.
Šios visuomenės dalies ignoravimas ir apleidimas yra ne tik nejautrus ir negarbingas, bet ir ekonomiškai nenaudingas.
Norėčiau išskirti Laisvės partijos programoje siūlomą sidabrinio startuolio (olderpreneur) paketą, kuris yra orientuotas į vyresnio amžiaus, nuosava veikla norinčius užsiimti, žmones. Šis paketas – tai verslo inkubatorių/ akseleratorių infrastruktūra, 50+ entreprenerių bendruomenė, papildomas dėmesys teikiant valstybės garantijas, verslo paskoloms reikalingų finansų ir teisinių žinių mokymai, patirties dalijimosi programos. Jei šią programą pristatytų sidabrinis influenceris (daktaro Unikausko atitikmuo ekonomikoje), turėtume ne vieną sėkmės istoriją, kaip močiutė kartu su anūkais, o gal su savo bendraamžiais, sukūrė savo startuolį.
Esame per maža šalis, kad lengva ranka „nurašytume“ kone pusę šalies gyventojų. Suteikime galimybes vyresniems žmonėms būti aktyviems: dirbti, kurti savo verslus, mokytis naujų dalykų, susidraugauti su technologijomis, perduoti savo naudingą patirtį jaunesniems kolegoms.
Pradėkime nuo savęs jau šiandien – skambutis močiutei su klausimu, gal ji norėtų pardavinėti megztas kojines internetu arba gaminti kavą vienoje iš Vilniaus kavinių. Kodėl gi ne?
Ieva Pakarklytė yra Vilniaus mero komandos vadovė, Laisvės partijos kandidatė į Seimą.
