Mūsų naujojo Prezidento Gitano Nausėdos užsibrėžtam tikslui sukurti gerovės valstybę pritarė dauguma jos piliečių, išrinkdami jį šalies Prezidentu. Tauta su savo lyderiu pasiryžo siekti šio tikslo. Tai yra gražu ir gerai. Tik ar šie siekiai eilinį kartą netaps vien lozungais, nieko bendro neturinčiais su darbais?
Seimas gerovės valstybę „kuria“ demonstruodamas ekonominį neišmanymą
Seimas rugsėjo 19 d. priėmė Socialinių įmonių įstatymo pataisas. Nuo dabartinio Seimo kadencijos pradžios kelių Seimo narių aršiai kritikuota socialinių įmonių sistema, įsigaliojus šioms pataisoms, tikėtina, pradės skaičiuoti savo paskutines gyvavimo dienas. Taip iš esmės bus panaikinta vienintelė sėkmingai iki šiol veikusi valstybės socialinės sistemos dalis, padėjusi įsidarbinti neįgaliems žmonėms. Užimtumo rėmimo įstatymas, kuris turėtų padėti įsidarbinti neįgaliesiems atviroje darbo rinkoje, kol kas neduoda norimų rezultatų. „Patobulintas“ Socialinių įmonių įstatymas verčia socialinių įmonių vadovus peržiūrėti savo veiklos strategijas ir taktikas. O jie kalba apie tai, kad pokyčiai bus drastiški ir tikrai ne dirbančių neįgaliųjų naudai.
Vien tik Socialinių įmonių įstatymo „patobulinimas“ kažkur pakarpant, kažką sumažinant, kažką padidinat, neišspręs šios jautrios visuomenės grupės užimtumo problemų.
Visų pirma, pakoreguotas Socialinių įmonių įstatymas apriboja įmonių pelno siekimą, nurodant praktiškai visą uždirbtą pelną skirti socialiniams įmonės veiklos tikslams įgyvendinti. Įstatymo pataisų iniciatoriai tokį siūlymą aiškina tuo, jog daugelis socialinių įmonių dirba pelningai, tačiau, anot jų, pelno siekimas nesuderinamas su tokių įmonių tikslu – įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti jų socialinę integraciją. Šis pakeitimas prasilenkia su ekonomine logika. Įstatymo pataisų rengėjai, tikėtina, niekada nesusidūrė su įmonių valdymo reikalais, nes tikrai žinotų, kad įmonėje gautas pelnas gali būti ne tik išmokamas akcininkams, kaip dividendai. Iš pelno yra finansuojamos investicijos į gamybą, inovacijas, plėtrą, mokamos bankų palūkanos, paskolos ir pan. Pelnas yra bet kokio ūkinio subjekto tikslas, o socialinės įmonės būtent tokios ir yra. Nepasiekus šio tikslo, negalima būtų įgyvendinti jokių kitų tikslų, tarp jų ir socialinių.
„Skaldyk ir valdyk“
Be ekonominio „nesusigaudymo“ demonstravimo naujai priimtose Socialinių įmonių įstatymo pataisose, galima įžvelgti ir straipsnių, kurie akivaizdžiai prasilenkia ir su moralės principais. Neterminuotas darbo užmokesčio subsidijos skyrimas dirbantiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas mažesnis negu 40 proc. darbingumo lygis, ir tik 6 mėnesių darbo užmokesčio subsidijavimas nuo pirmo karto, kai buvo įsidarbinta socialinėje įmonėje, neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis yra daugiau kaip 45 proc., švelniai tariant, negali būti pavadintas teisingu. Pastarojoje grupėje dar padaryta išimtis regos negalią turintiems asmenims, taip dar labiau supriešinant neįgaliųjų bendruomenę. Skaitant tokias pataisas, kyla klausimas: kokią moralinę teisę turi įstatymo rengėjai, skirstydami neįgaliuosius į grupes, kurių rėmimas darbo rinkoje skiriasi kaip diena ir naktis? Įstatymo rengėjų aiškinimas, kad tai daroma „siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų užimtumą“, nesuprantamas. Kaip sąlygų vienai neįgaliųjų grupei bloginimas lems sąlygų gerinimą kitoms neįgaliųjų grupėms?
Iš Socialinių įmonių įstatymo kritikų esame girdėjome daug pasisakymų, priešinančių darbdavius ir neįgaliuosius, bet priešinimas šią jautrią visuomenės grupę dar ir tarpusavyje, jau neatitinka ne tik padorios politikos principų, bet ir paprasto žmogiškumo.
Pasiūlymas Seimui ir prezidentui
Integracijos procesas negalią turinčių asmenų į darbo rinką nėra paprastas. Tačiau valstybės, save laikančios išsivysčiusiomis, ieško būdų ir galimybių, kad šis procesas būtų sklandus ir duotų teigiamų rezultatų. Be abejo, jeigu negalią turintis žmogus gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tai yra pats geriausias sprendimas tiek jam, tiek visuomenei. Tačiau yra situacijų, kai to pasiekti praktiškai neįmanoma. Todėl, kaip rodo kitų valstybių praktika, negalią turinčių asmenų integravimas į darbo rinką vyksta dvejopai – tiek atviroje darbo rinkoje, tiek specialius statusus turinčiose įmonėse. Įstatymų leidėjai turėtų išanalizuoti neįgaliųjų poreikius ir apspręsti finansines galimybes ir būdus, kaip padėti tokiems žmonėms. Kuo daugiau alternatyvų bus sukurta, tuo didesnė galimybė bus patiems neįgaliesiems ir jų artimiesiems rinktis, kokiu būdu įsilieti į darbo rinką. Ar tai bus atvira rinka, ar socialinė įmonė, ar nuosavo verslo kūrimas.
Vien tik Socialinių įmonių įstatymo „patobulinimas“ kažkur pakarpant, kažką sumažinant, kažką padidinat neišspręs šios jautrios visuomenės grupės užimtumo problemų. O būtent tokiu principu ir buvo sukurtas dabartinis Socialinių įmonių įstatymo variantas. Todėl prašome Prezidento vetuoti šį įstatymą, grąžinant jį tobulinti, svarstant kartu su Užimtumo rėmimo ir kitais įstatymais, kurie kompleksiškai veiktų kaip instrumentai tiems neįgaliesiems, kurie nori įsilieti į darbo rinką ir būti visaverčiais ir visateisiais gerovės valstybės kūrėjais.
Ilona Tarvydienė yra Socialinių įmonių asociacijos direktorė.
