Nuotolinius teismo posėdžius Lietuvoje organizuoti pradėta pernai metais, teismuose įdiegus reikiamą vaizdo konferencijų įrangą. Daugiausiai nuotolinių teismo posėdžių suorganizuota Vilniaus apygardos administraciniame teisme – per pastaruosius dvejus metus jų skaičius siekia 568, iki kitų metų kovo mėn. planuojama įvykdyti dar 110 tokių posėdžių.
Vienas didžiausių šios naujovės privalumų – sklandesnis, greitesnis ir saugesnis teismo procesas. Galėdami teismo posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu galime dirbti žymiai operatyviau.
Geresnė psichologinė atmosfera teisme – dar vienas rodiklis, kodėl nuotolinių teismo posėdžių organizuojama vis daugiau.
Prireikus apklausti asmenį, esantį įkalinimo įstaigoje, gyvenantį kitame mieste ar net šalyje, jo apklausą galime suorganizuoti per vieną darbo dieną – nebereikia posėdžio atidėti kelioms savaitėms ar mėnesiams, laukiant, kol bus išsiųstas šaukimas, kol jis grįš, nukėlinėti teismo posėdžių datų, atsižvelgiant į nuteistųjų prašymus.
Geresnė psichologinė atmosfera teisme – dar vienas rodiklis, kodėl nuotolinių teismo posėdžių organizuojama vis daugiau. Mums tenka dirbti su įvairiais žmonėmis – sergančiais sunkiomis ligomis, pasižyminčiais ūmiu būdu, ir t.t. Pastebėjome, jog esant galimybei teismo posėdį vesti nuotoliniu būdu, sumažėjo konfliktinių situacijų, nesusipratimų, tiek teisėjai, tiek kiti teismo darbuotojai jaučiasi saugiau.
Nagrinėjant bylą vaizdo konferencijų būdu yra galimybė išsaugoti ir garso, ir vaizdo įrašą, taip užkertamas kelias proceso dalyvių gudravimui, sakant, kad „mano žodžius ne taip surašė, ne taip mane suprato“ – tai palengvina teismų darbą.
Mūsų teisme apie 60 proc. visų vaizdo konferencijų suorganizuojama bendradarbiaujant su Alytaus, Vilniaus pataisos namais, Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu – taip yra taupomos ir valstybės lėšos. Kalinimo įstaigų darbuotojams nebereikia ruošti daugybės dokumentų, būtinų nuteistųjų pervežimui, konvojaus pareigūnams – vykdyti pervežimo procedūrų. Patys nuteistieji dažniausiai sutinka dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje nuteistieji, būna, kad ir patys to prašo.
Šių posėdžių organizavimas prisideda ir prie į teismus plaukiančių skundų skaičiaus mažėjimo, kuriuos neretai pateikia bausmę atliekantys asmenys. Jei, pavyzdžiui, žmogus atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau jo apklausa vyksta Vilniuje, posėdžio laukti jis perkeliamas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą – tokiu atveju griežtinamos nuteistojo bausmės atlikimo sąlygos.
Bylos dėl šių žmonių laikymo sąlygų, jiems skirto švelnesnio režimo nesuderinamumo su kalėjimo režimu pasiekia ir Strasbūrą. Taigi vaizdo konferencijų būdu organizuojami posėdžiai visiškai panaikina šią problemą – nuteistasis apklausiamas toje vietoje, kur atlieka bausmę.
Džiugu, jog nagrinėjant bylą vaizdo konferencijų būdu dar neteko susidurti su didelėmis kliūtimis. Yra pasitaikę atvejų, kai posėdis kelioms minutėms nutrūksta dėl per daug lėto internetinio ryšio, tačiau šios problemos greitai išsprendžiamos.
Manau, kad šios priemonės populiarumas teismuose tik didės. Teisėjai, imlesni naujosioms technologijoms, drąsiai imasi bandyti organizuoti tokius posėdžius, pamatę jų naudą, kolegų pavyzdžiu seka ir kiti.
Šiuo metu vaizdo konferencijų įranga, skirta organizuoti nuotoliniams teismo posėdžiams įdiegta 18-oje šalies teismų ir 13-oje įkalinimo įstaigų.
Ina Kirkutienė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė
