Atlikti tyrimai ir įvairios studijos patvirtina, kad viena žmonių grupė turi pažemintą rizikos suvokimo laipsnį – tai yra baltieji, dažniausiai pusamžiai, konservatyvesnių pažiūrų vyrai. Pastaroji socialinė grupė tinkamai neįvertina kylančios rizikos, ir nesvarbu, ar ji būtų susijusi su klimato kaita, ar tik su stresu.
„Baltojo vyro efektą“ įkūnija ne tik JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesys ar vokiečių automobilių gamintojos „Volkswagen“ sukčiavimo dėl automobilių oro taršos atvejis, bet ir Europos Parlamento (EP) nario Januszo Korwino-Mikke seksistiniai pasisakymai. Tokia realybė.
Sutapimas ar ne, bet JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernelyg nesijaudina dėl klimato kaitos, o „Volkswagen“ žaidė stebėtinos drąsos (neatsakingumo) reikalaujantį va bank, manipuliuodama oro taršos rodiklių parodymais (pažymėtina, kad įmonių valdybas sudaro iš esmės tik baltieji vyrai), Lenkijos atstovas EP nepabijojo išvadinti moteris mažesnėmis, silpnesnėmis ir mažiau protingomis ir pareikšti, jog dėl to joms turi būti mokama mažiau, ir nesvarbu, kad diskreditavo kažkokią Lenkijos valstybę. Visi šie pavyzdžiai susiję su tuo, kaip žmonės mato save visuomenėje ir kaip tapatinasi su egzistuojančiomis kultūrinėmis normomis, kitaip tariant – tokie asmenys vadovaujasi hierarchinėmis ir individualistinėmis pažiūromis.
Pabandykime šią teoriją panagrinėti Lietuvos Seimo kontekste. Šiuo metu Seime yra 29 Seimo narės ir 111 Seimo narių. Palyginti su 2012 metais, moterų skaičius Seime sumažėjo. Žinoma, daugelis galvoja, kad moterys pačios kaltos, jog neina į politiką, bet apie tai – kitą kartą. Šios kadencijos Seimo narių vyrų amžiaus vidurkis – maždaug 54 metai, daug ar mažai – spręskite patys.
Jau per 2017 m. pirmąjį pusmetį buvo priimti du Seimo nutarimai pradėti apkaltos procesą dviem Seimo nariams, viena rezoliucija – dėl sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, dvi rezoliucijos dėl Seimo narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atmestos. Dar dėl vieno Seimo nario veiksmų įvertinimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai perduoti Seimo Antikorupcijos komisijai. Taigi šeši procesai – šeši Seimo nariai vyrai. Kaip sako klasikai – sutapimas? Baikit, nemanau.
Tai būtų galima paaiškinti „baltojo vyro efektu“ – rizikos neįvertinimas, t.y. aš galiu viską, nes esu hierarchinės grandinės viršuje ir nesvarbu, ką mano visuomenė.
Tyrimai smagiai varijuoja nuo šmeižto, atstovavimo kitos valstybės interesams, grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, Seimo nario priesaikos sulaužymo iki seksualinio priekabiavimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu bei kitų korupcijos apraiškų. Tai būtų galima paaiškinti „baltojo vyro efektu“ – rizikos neįvertinimas, t.y. aš galiu viską, nes esu hierarchinės grandinės viršuje ir nesvarbu, ką mano visuomenė. O Seimo mandatų neatsisakymas tik dar kartą įrodo, kad svarbiausia yra išlaikyti esamą statusą, o status quo išlaikymas taip pat yra „baltojo vyro efekto“ elementas.
Nepamirškime ir šios kadencijos Seimo politikos formavimo pagal asmenines konkrečių Seimo narių moralės ir gyvenimo normas ar pasisakymų, kad truputį papriekabiavo. Suprask – kas čia tokio. Aišku, nieko tokio, kad asmenis, norinčius sukurti šeimyninius santykius įvardinsime „ūkvedžiais“ (svarbiausia juk – namų ūkis, kitaip sakant – materialiniai dalykai), o Stambulo konvenciją – „grėsme“ visuomenei.
Svarbu ir tai, jog „statuso“ pasaulėžiūra besivadovaujantys žmonės (dažniausiai baltieji vyrai), yra daug labiau linkę nepastebėti seksizmo, kaltinti auką seksualinio priekabiavimo ir smurto artimoje aplinkoje atvejais. 2016 m. Eurobarometro duomenis, Europos Sąjungos šalyse moterys yra labiau susirūpinusios smurto artimoje aplinkoje (81 proc./68 proc.), taip pat seksualinio priekabiavimo problemomis (76 proc./65 proc.) negu vyrai. Be to, moterys yra labiau linkusios kalbėtis apie smurtą artimoje aplinkoje su kitais asmenimis bei smurtą lyties pagrindu traktuoja kaip neteisėtą ir nusikalstamą, tai ypač išryškėja lyginant jauno amžiaus vyrų ir moterų požiūrius.
Na, ir nuostabioji Lietuvos statistika. 38 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad liesti kolegą netinkamu būdu ar be jo valios neturėtų būti neteisėta.
Na, ir nuostabioji Lietuvos statistika. 38 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad liesti kolegą netinkamu būdu ar be jo valios neturėtų būti neteisėta; 33 proc. mano, jog siųsti nepageidaujamas seksualinio pobūdžio žinutes ar elektroninius laiškus taip pat turėtų būti nuostabu ir nebaudžiama; 45 proc. mano, jog mušama moteris pati kalta, jog išprovokavo smurtą prieš ją.
Kaip manote, kurios lyties atstovai dominuoja šioje apklausoje?
Ina Venckaitė yra VšĮ Women‘s Intelligence Network (WIN) vadovė
