Taip pat straipsnyje akcentuojama, jog iš cv.lt statistikos matyti, kad toje pačioje pareigybėje moterų išsakytas pageidaujamas atlyginimas yra ženkliai mažesnis už vyrų (pvz. vadybininko: vyrai pageidavo 973,6 Eur, moterys – 748,2 Eur; projektų vadovo: vyrai – 1349,1 Eur, moterys – 989,3 Eur; direktoriaus, aukščiausio lygio vadovo: vyrai – 1647,3 Eur, moterys – 1091,6 Eur).
Kyla logiškas klausimas, kodėl moterų kompetencija pigesnė. Pradėkime nuo to, jog nuo mažų dienų mergaitėms skiepijamas perfekcionizmo jausmas: tu turi būti geriausia, gražiausia, protingiausia, negali daryti jokių klaidų, negali triukšmauti, negali išsitepti, tiesiog turi būti tobula. Vėliau tas tobulumo fenomenas pradeda kišti koją, kadangi moterys pradeda abejoti savo veiksmais ir spendimais, t.y. ar aš tikrai sugebu ir ar tikrai teisingai elgiuosi, ką žmonės pasakys, jei aš taip pasielgsiu, gal aš neverta tokio atlyginimo, todėl paprašysiu mažiau, gal aš nesugebėsiu vadovauti. Taip pat ir pati visuomenė kelia aukštesnius standartus moterims: pradedant išvaizda, apranga, baigiant kompetencija, kuri turi būti aukštesnė pretenduojant į tam tikrą darbo poziciją, nei reikalaujama iš vyrų.
Jau žinome, jog vyrai dažnai skatinami už jų potencialą, o moterys – atvirkščiai – už jų nudirbtus darbus, todėl karjeros laipteliais jos lipa ženkliai lėčiau.
Jau žinome, jog vyrai dažnai skatinami už jų potencialą, o moterys – atvirkščiai – už jų nudirbtus darbus, todėl karjeros laipteliais jos lipa ženkliai lėčiau. Susimąstykite, ar dažnai girdite merginą ar moterį sakant, jog jai pasisekė gauti aukštą įvertinimą universitete ar gauti paaukštinimą? Turbūt dažnai. Ar dažnai girdite, jog moterys sakytų, kad jos to tikrai nusipelnė savo darbu ir kompetencija? Turbūt retai. Atsakymus į šiuos klausimus lemia skirtingi mergaičių ir berniukų auklėjimo standartai, kuriuose dominuoja lyčių stereotipai. Labai anksti mergaitėms įdiegiamas silpnosios lyties sindromas – nepasitikėjimas savimi (nuostabios, bet silpnos).
Kitas momentas, kaip moterys vertina savo pasiekimus. Dažnu atveju moterys savo pasiekimus vertina kitų moterų atžvilgiu, t.y. man labiau sekasi karjera nei jai, tokiu atveju nematoma reali situacija, kad ir darbo rinkoje. Kyla klausimas, kodėl taip pabrėžiama lytis, nors tiek vyrai, tiek moterys konkuruoja dėl tų pačių pozicijų? Čia ir vėl iškyla mergaičių auklėjimo standartai: reikalaudamos tobulumo iš savęs, jos tuos pačius reikalavimus kelia ir kitoms moterims bei konkuruoja tarpusavyje, kadangi tik viena gali būti tobula. Lyčių stereotipų akcentavimas lemia mažesnes moterų pajamas bei ir pačios visuomenės kritinį požiūrį į moteris profesionales.
Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė 2017 metų lyčių lygybės ataskaitą, kurioje akcentuojama, jog pirmą kartą nuo 2006 metų lyčių lygybė regresuoja. Taip pat ataskaitoje pabrėžiama, jog nepaisant to, kad daugėja kvalifikuotų moterų, dauguma įmonių jų neįdarbina, nepaaukština ir nesistengia jų išlaikyti. Jei žiūrėtume vien tik į ekonominę nelygybę, Pasaulio ekonomikos forumas konstatuoja, jog tokiais lėtais tempais, kaip yra šiuo metu, ekonominė lygybė galėtų būti pasiekta tik po 217 metų.
Pabaigai, pagal Lietuvos statistikos departamento darbo apmokėjimo statistikos duomenis, 2016 m. moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 84,4 proc. vyrų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiame sektoriuje buvo didesnis negu valstybės sektoriuje ir sudarė 17,6 proc., valstybės sektoriuje – 13,7 proc. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinėje ir draudimo (38,3 proc.) bei informacijos ir ryšių (29,9 proc.) veiklose. Paradoksas tas, jog 2016 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą buvo įgiję 94 proc. 20–24 metų amžiaus moterų ir 89 proc. šio amžiaus vyrų. Aukštosios mokyklos parengė 30 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 62 proc. sudarė moterys. Vis dėlto, moterų kompetencija ir toliau lieka pigesnė.
Ina Venckaitė yra VšĮ Women’s Intelligence Network (WIN) vadovė
