Realus metinis darbo užmokesčio augimas (atmetus infliacijos įtaką) pernai siekė 4 proc. Darbo užmokestis pernai didėjo visose Lietuvos ekonomikos sektoriuose.
Sparčiausiai per metus atlyginimai išaugo kasybos ir karjerų eksploatavimo (20 proc.), informacijos ir ryšių (11,2 proc.), vidaus prekybos (8,8 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (8,6 proc.) veiklose. Lėčiausiai atlyginimai kilo transporto ir saugojimo (3,4 proc.), energetikos ir šilumos ūkio (4,3 proc.), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo (5,1 proc.) veiklose.
Po pernykščio šuolio, šiemet tikimės, kad darbo užmokesčio augimo tempas šiek tiek prislops. Tačiau, palyginti su kitomis Eurozonos valstybėmis, jis vis tiek išliks spartus ir, mūsų prognozėmis, turėtų siekti apie 6 proc.
Atlyginimų kilimą ir šiemet palaikys minimalios mėnesinės algos kilstelėjimas ir besitęsiančio ciklinio ekonomikos atsigavimo poveikis darbo rinkai. Sparti ekonominė plėtra lemia didesnį įmonių poreikį darbo jėgai – daugėjant užsakymų, įmonės yra priverstos samdyti daugiau darbo rankų. Tačiau tam tikruose Lietuvos ūkio sektoriuose jau kurį laiką trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
Emigracija, neefektyvi perkvalifikavimo sistema, bei rinkos poreikių neatitinkantys universitetų ir kolegijų absolventai negali patenkinti darbdavių ir investuotojų poreikio, todėl jie priversti pervilioti specialistus vieni iš kitų žadėdami vis didesnį atlyginimą. Nors kylantys atlyginimai – vienas rimčiausių konkurencingumo iššūkių eksportuojančioms įmonėms, vis tik šis reiškinys palaiko gyventojų optimizmą ir teigiamus lūkesčius, skatina namų ūkių vidaus vartojimo plėtrą ir taip prisideda prie geresnio BVP augimo rezultato.
Be to, tam tikrų profesijų atstovams darbo užmokesčio augimas ir jų lygis tampa vis rimtesniu argumentu grįžti į Lietuvą svarstantiems emigrantams. Pastaraisiais mėnesiais stebime istoriškai vienus didžiausių re-emigracijos rodiklius.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Luminor“ Ekonominių tyrimų departamento vyriausioji analitikė.
