Tylioji epidemija. Taip kai kurie mokslininkai vadina pasaulyje stebimą spermos kokybės kritimą. Vidutiniškai, aktyvių spermatozoidų vyrų spermoje tarp 1972-2018 metų sumažėjo perpus: nuo 104 milijonų viename mililitre iki 49 milijonų. Maža to, vidutinis spermos kokybės prastėjimo greitis vis didėja.
Kuo daugiau aktyvių spermatozoidų, tuo didesnė apvaisinimo tikimybė. O kai jų skaičius nukrenta žemiau nei 40 milijonų mililitre, didėja nevaisingumo galimybė.
Kas darosi? Nors spermos kokybė priklauso nuo įvairių faktorių – genetikos, gyvenimo būdo, įpročių – jai įtaką daro ir aplinka, kurioje gyvename. Klimato kaita ir susiję reiškiniai, tokie kaip užterštumas ir kylančios temperatūros, neigiamai veikia spermos kokybę.
Užterštas oras
Absoliuti dauguma pasaulio (92 proc.) gyvena ten, kur tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5) yra didesnė nei PSO rekomendacijos. KD2,5 dalelių skersmuo yra mažesnis nei 2,5 mikrometro – į plauko skerspjūvį tilptų trisdešimt tokių dalelių. Jos prasiskverbia visur – į plaučius, kraujagyslių sistemą, vidaus organus.
Vidutinis ilgametis užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis Lietuvoje PSO rekomendacijas viršija du-tris kartus. Ypač prasta situacija didžiuosiuose miestuose, netoli industrinių zonų ir kelių (čia galite pasinagrinėti interaktyvų visos Europos užterštumo žemėlapį, parengtą pagal Europos Aplinkosaugos Agentūros duomenis).
JAV mokslininkai ištyrė kaip šios dalelės yra susijusios su spermos kokybės prastėjimu. Atlikti tyrimai su pelėmis parodė, kad KD2,5 prasiskverbia į žinduolių smegenis ir pakeičia neuronus. Pakitę neuronai savo ruožtu per hormonus sumažina spermatozoidų kiekį.
Amžinieji chemikalai
PFAS ir kiti amžinieji chemikalai mus supa visur: plastike, ugniai ir vandeniui atspariose medžiagose, drabužiuose, maisto produktuose, valikliuose, prausikliuose, kosmetikos priemonėse ir t.t. Iš viso PFAS terminu apibūdinama daugiau nei 12000 žmogaus sukurtų cheminių medžiagų. Šios medžiagos yra toksiškos sveikatai – gali sukelti įvairias ligas, tarp jų ir vėžį.
Mikroplastikų randama visame žmogaus organizme, įskaitant sėklides, motinos pieną, placentą.
PFAS neigiamai veikia ir spermos kokybę: lėtina spermatozoidus, mažina jų skaičių, taip pat gali sukelti DNR pažeidimus spermoje, kurie savo ruožtu veda link ankstyvo persileidimo.
Karštis
Tai, kad karštis neigiamai veikia vyrų vaisingumą, žinome jau seniai. Todėl nenuostabu, kad vis ilgėjančios ir dažnėjančios karščio bangos ir apskritai kylančios pasaulio temperatūros neigiamai veikia spermos kokybę: sumažina spermatozoidų skaičių, pačios spermos kiekį, spermatozoidai tampa vangesni. Ir visai nesvarbu, kad esi jaunas ir stiprus. Singapūro mokslininkai pastebėjo, kad užsitęsusios karščio (virš 29,8 laipsnių šilumos) bangos ypač paveikė 25-35 metų amžiaus vyrų spermą.
Ką darom?
Iš šio pavyzdžio matosi, kad bet kokioje diskusijoje apie žmonių sveikatą, demografiją ar reprodukciją turime kalbėti ir apie aplinką, kurioje gyvename. Mes neegzistuojame vakuume, aplinka veikia mus, o mes – aplinką.
Kietųjų dalelių taršą galime sumažinti padarydami automobilius mažiausiai patraukliomis transporto priemonėmis: gerindami susisiekimą viešuoju transportu, užleisdami gatves dviratininkams, kurdami pėstiesiems patogius miestus. Turime skatinti atsinaujinančios švarios energijos vartojimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Karščio bangų išvengti darosi vis sunkiau. Saulės neuždengsim, bet galime pritaikyti savo namus ir darbo vietas, per renovacijos programas, tikslinį miestų apželdinimą.
Taip pat galime pradėti reikalauti aiškesnio PFAS ženklinimo ant įvairių gaminių, kad žinotume, ką vartojame kasdien, o vėliau siekti ir griežtesnės reguliacijos mažinant PFAS sąlytį su maistu bei gerinant atliekų su PFAS tvarkymą.
Ateitis mūsų rankose, bet tam reikia drąsių sprendimų. Ir jų reikia dabar.
