Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – TEDK) 2019 m. gegužės 2 d. išnagrinėjusi mano prašymą dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams Loretai Braždienei, Vytautui Zeliankai ir Marijui Kursevičiui, atsisakė jas iškelti. Komisija nusprendė, kad nei M.Kursevičius, nei L.Braždienė, nei V.Zelianka savo veiksmais ir sprendimais nepažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų solidarumo, padorumo bei principingumo principų, o mano garbė ir orumas nėra kaip nors pažeisti. Šis sprendimas, mano nuomone, yra priimtas formaliais pagrindais, nevertinant mano kreipimesi dėstomų argumentų, faktų, dėl jų praktiškai nepasisakant.
2017 metais atliktas mano veiklos patikrinimas nėra tendencingas, menkinantis ir nepagrįstas, nes aš laiku jo neapskundžiau Teisėjų tarybai. O pirmininkų V.Zeliankos ir M.Kursevičiaus charakteristikose nurodyti menkinantys ir mane, kaip teisėją ir asmenį, žeminantys apibūdinimai niekaip manęs neįžeidžia ir nemenkina. Tiesa, iš Komisijos sprendimo argumentacijos sunku suprasti, kodėl charakteristikose pirmininkai turi teisę menkinančiai atsiliepti apie teisėją ir jiems tų menkinančių atsiliepimų nereikia niekaip pagrįsti. Kadangi šis TEDK sprendimas nekelti drausmės bylų yra neskundžiamas, jaučiu pareigą paaiškinti, kas gi nutiko, kad buvau priversta kreiptis į Komisiją su tokiu prašymu.
Dėl 2017-08-30 teisėjos I.Štuopienės veiklos patikrinimo išvados.
Tuometė Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininkė L.Braždienė 2017-05-02 įsakymu sudarė komisiją, kurios sudėtyje buvo tuometinis pirmininko pavaduotojas M.Kursevičius, teismo pirmininko patarėja ir teisėjo padėjėja. Ši komisija atliko mano veikos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, kiek laiko aš ir su manimi dirbantys teismo posėdžių sekretoriai esame užimti posėdžiuose, ar pagal mano paskirtų teismo posėdžių grafiką man lieka laiko pasirengti bylas nagrinėti teisme, surašyti procesinius sprendimus, ar teismo posėdžių sekretoriai laisvu nuo posėdžiavimo laiku gali spėti atlikti kitas funkcijas.
Jokių nusiskundimų tuo, kad aš nepasiruošiu bylų nagrinėjimui, kad visus nuosprendžius, nutarimus ir kitus procesinius dokumentus už mane rašo padėjėjas, o aš veikiu nežinia ką, niekada nebuvo. Iki to laiko visuose pirmininkų nuomonėse, mano darbo vertinimo išvadose šiais klausimais buvo rašoma, kad aš tinkamai organizuoju savo ir savo komandos darbą, pasiruošiu bylų nagrinėjimui, procese esu atidi, kruopšti, vengiu paviršutiniškumo ir skubotumo, o tai, kad tiek teisėjai, tiek sekretorės dėl didžiulio darbo krūvio neturi galimybės padaryti savo rašytinius darbus darbo laiku, mūsų teisme buvo ir yra masinė, nuolatinė ir niekaip neišsprendžiama problema.
Taigi, tikrinimo tikslai išsikelti jau žinant jo rezultatą.
Tikrinimo išvadoje man priekaištaujama, kad aš nuolatos nespėju surašyti ir paskelbti nuosprendžių, jų paskelbimą pratęsiu.
Po tikrinimo surašyta 2017-08-30 išvada, kurią pirmininkė L.Braždienė patvirtino rezoliucija. Tikrinimo metu nustatyti išimtinai vien tik mano veiklos „trūkumai ir pažeidimai“. Ją paskaičius susidaro įspūdis, kad savo darbe absoliučiai nieko nedarau gerai, nors tikrinimo metu privalu nurodyti ir gerąją tikrinamo teisėjo praktiką. Tikrinamas buvo 2016 metų laikotarpis, tačiau iš 8 punktų išvadoje 2 yra dėl 2015 ir 2017 metų įvykių, bei vienas nesusijęs su tikrinimo tikslais. Matyt, tikrinamuoju laikotarpiu nustatytų „pažeidimų“ buvo mažai, todėl buvo sutrinkti visi trupiniai.
Tikrinimo išvadoje man priekaištaujama, kad aš nuolatos nespėju surašyti ir paskelbti nuosprendžių, jų paskelbimą pratęsiu (t. y. padariau tą patį, ką šiuo atveju padarė TEDK, nespėjusi surašyti sprendimo per 30 dienų ir pratęsdama jo surašymą dar 10 dienų). Tai visiškai teisėtas procesinis veiksmas, taikomas visų instancijų teismuose. Iš LITEKO duomenų matyti, kad tai nuolatos praktikuoja ir kiti mūsų teismo teisėjai, taip pat ir pats M.Kursevičius.
Išvadoje teigiama, kad nuosprendžių paskelbimą atidedu „daugiau nei vieną kartą“, nors iš tikrųjų atidėdavau tik vieną kartą minimaliam terminui ir kai iš tikrųjų dėl per didelio darbo krūvio nespėdavau jų surašyti, visada nurodydama atidėjimo motyvus protokole ir garso įraše. Išvadoje melagingai teigiama, kad tai dariau nenurodydama motyvų, nesurašydama protokolo ir nedarydama garso įrašo. Tokių atvejų tikrinimo laikotarpiu buvo 6, pabrėžiu, kad per darbo 10 metų nei vienas mano nuosprendis nebuvo rašomas ilgiau nei 45 dienas.
Tikrinimo išvadoje ciniškai teigiama, kad aš esu neatidi, nerūpestinga, dėl netinkamo darbo organizavimo nuolat skubu ir darau klaidas, nes tikrinimo laikotarpiu 5 kartus taisiau rašymo apsirikimus priimtuose procesiniuose sprendimuose. Pagal tai, kiek maždaug tuo metu buvo surašyta procesinių dokumentų, klaidų taisymo atvejai sudaro maždaug 7 procentus nuo jų. Rašymo apsirikimų, aiškių aritmetinių klaidų ar kitų netikslumų taisymas procesiniame dokumente yra absoliučiai teisėtas veiksmas, numatytas procesiniuose įstatymuose. Klaidas daryti ir jas taisyti tenka visiems be išimties teisėjams, M.Kursevičiui taip pat, neabejoju, kad ir L.Braždienei tai yra tekę ir dar teks daryti ne kartą.
Kaip mano darbo trūkumas nurodyta tai, kad aš per intensyviai posėdžiauju, posėdžiai vyksta nedideliais intervalais tarp jų, nustatyti ir du atvejai, kai posėdžiai vyko ir pietų pertraukos metu (12.00 val. numatytas nutarimo paskelbimas ir vienas posėdis užtruko 10 min. pietų pertraukos laiko), pasibaigdavo prieš pat darbo pabaigą, vienas nuosprendžio paskelbimas pasibaigė kartu su darbo pabaiga. Tai reiškia, kad aš netinkamai ir neracionaliai organizuoju savo ir savo komandos darbą, dėl to atsakingus ir pareigingus teismo posėdžių sekretorius netiesiogiai verčiu dirbti poilsio laiku. Aš privalau užtikrinti, kad su manimi dirbantys sekretoriai nedirbtų iki darbo valandų, per pietų pertraukas, po darbo valandų ir poilsio dienomis.
Tikrinimo išvadoje ciniškai teigiama, kad aš esu neatidi, nerūpestinga, dėl netinkamo darbo organizavimo nuolat skubu ir darau klaidas, nes tikrinimo laikotarpiu 5 kartus taisiau rašymo apsirikimus priimtuose procesiniuose sprendimuose.
Tai yra absoliutus cinizmas – juk pirmininkai žino, kokie yra darbo krūviai teisme. Jeigu teisėjas turi apie 60 posėdinių bylų „ant rankų“, kaip jas per 21 darbo dieną (per vieną mėnesį, nes tokius proceso terminus numato įstatymai) išdėlioti taip, kad posėdžiai būtų reti ir tarp jų būtų laiko pailsėti, dirbti kitus darbus ir pan.? Be to, savaitėje turi būti numatyta nors viena laisva nuo posėdžių diena sprendimų rašymui. Logika paprasta – kuo daugiau tau paskirta bylų, tuo daugiau turi posėdžių. Jeigu laikaisi procesinių terminų, posėdžiai susigrūda, jeigu nesilaikai, gresia drausminė atsakomybė už procesinių terminų nesilaikymą. Tuo metu mano bylų likutis buvo lygiai toks pats kaip ir kitų teisėjų. Tai puikiai žinojo L.Braždienė, nes tai nurodydavo tuo metu rašomose mano charakteristikose.
Tikrinimo laikotarpiu per 24 darbo dienas aš turėjau 139 posėdžius – žodinius ir rašytinius, kiti mano kolegos jų turėjo 149, 199, 136, 123, 163, 130, 171, 119 ir pan. Tiek mano, tiek jų sekretorės, netgi paties M.Kursevičiaus sekretorė, dirbo nedarbo laiku, tai akivaizdu iš informacinės sistemos LITEKO duomenų. Man priekaištaujama dėl to, kad darbo metu aš dirbu, ir dėl to, ko objektyviai negaliu pakeisti ir kas mūsų teisme yra įprasta praktika jau daugybę metų. Tik man ir daugumai Vilniaus apylinkės teisme dirbančių žmonių tikra mįslė yra tai, kaip teismo administracija, organizuodamas teismo darbą, sugeba susitvarkyti taip, jog teisme oficialiai nėra jokių viršvalandžių – yra tik daugybė savavališkai, pažeidžiant teismo darbo reglamentą, nedarbo metu (anksti ryte, vėlai po darbo ar sekmadieniais) teisme darbą dirbantys sekretoriai ir kiti teismo darbuotojai?
Toliau man reiškiamai priekaištai dėl to, kad aš nuolatos vėluoju į teismo posėdžius. Nei vienas mano teismo posėdis neprasideda tvarkaraštyje numatytu laiku. Jie visada vėluoja 7, 10 minučių, kartais 15, 20, 26 minutes ir pan., todėl teigiama, kad aš galimai pažeidinėju Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias reikalavimą teisėjo darbe vadovautis pagarbos žmogui principu.
O gudrybė čia yra ta, kad M.Kursevičius ir L.Braždienė kaip posėdžio pradžią ima garso įrašo įjungimo momentą. Garso įrašas įjungiamas tada, kai sekretorė į salę suleidžia žmones, juos sutikrina, pasiruošia savo darbo vietą, konvojaus paprašo pristatyti kalinius, paskambina teisėjui, jis ateina, paprašo visus sėstis ir pradeda teismo posėdį. Tai niekada nevyksta ir objektyviai negali įvykti tvarkaraštyje nurodytu laiku. Ilgesnius vėlavimus lemia tai, kad vėluoja konvojus, proceso dalyvis, neatvyko prokuroras ar yra kita problema.
Be to, administracinėse bylose posėdžio laiką numato institucija, surašiusi protokolą, ir laikas visada tas pats – 8.30 val. Jeigu teisėjas 8.30 val. turi 6 administracines byla, į kurias visas atėjo žmonės, tai jis tik vieną jų gali pradėti nagrinėti 8.30 val., kitos bet kokiu atveju prasidės vėliau ir be jokių tarpų tarp posėdžių, intensyviai iki pat pietų pertraukos bus nagrinėjamos administracinės bylos. Tikrinimo išvadoje net į tai neatsižvelgiama. Ar sąžininga, kolegiška, solidaru ir etiška rašyti į išvadą tokius dalykus ir teigti, kad teisėja nuolatos vėluoja į posėdžius taip pažeidinėdamas teisėjo etiką?
Kaip darbo organizavimo trūkumas nurodyta net ir tai, kad posėdyje spręsdama prašymus per daug kalbu, diskutuoju su kaltinamuoju, o išsprendusi prašymą, per daug jį motyvuoju. Čia L.Braždienė ir M.Kursevičius, mano galva, daro ne etikos pažeidimą, o pažeidžia LR Konstituciją, draudžiančią bet kuriam subjektui kištis į teisėjo veiklą vykdant teisingumą. Toks kišimasis trukdo bylą nagrinėti išsamiai, nešališkai, objektyviai ir atidžiai, verčia teisėją bylą nagrinėti formaliai, skubotai ir nesigilinant. Bet ir tai nesudomino TEDK narių.
Į tikrinimo išvadą įtrauktas 2017-06-27 teisėjams ir teismo darbuotojams neformaliai bendraujant elektroniniu paštu, mano išsiųstas laiškas, kuriame rašiau: „Prie to pačio – birželio 5 d. pradedu atostogauti, birželio 12 d. man skiriama byla su suimtuoju. Birželio 26 d. aš grįžtu į darbą, o tas žmogelis sėkmingai sau suimtas laukia, kadangi teismas pagaliau pradės jo bylą nagrinėti. Suėmimas baigiasi liepos 2 d. Toks truputį ekstrymas gaunasi. Dabar aš tyčia, sąmoningai skirsiu posėdį penktadienį ir posėdžiausiu visą dieną, nes reikia spręsti dėl suėmimo pratęsimo".
Laiške kėliau klausimą, kodėl atostogaujančiam teisėjui per atostogas skiriama byla su suimtuoju, nes ją pagal įstatymą į posėdį paskirti privalu per 15 dienų. Jos visos pasibaigė atostogų metu ir parengti bylą posėdžiui liko ne 15, o tik 2 dienos. Tikrinimo išvadoje nurodyta, kad šio „laiško turinys atskleidžia mano santykį su kitais teismo darbuotojais (posėdžių sekretoriais), požiūrį į juos“. Kodėl ir koks tas santykis bei požiūris, nekonkretizuota. Nurodyta, kad aš turėjau visą savaitę išspręsti kardomosios priemonės klausimą, bet vis tiek posėdį dėl suėmimo paskyriau birželio 30 d. (penktadienį) 13.00 val., todėl „nesant aiškių duomenų, dėl ko teisėja šio posėdžio neorganizavo anksčiau, ir esant nurodytam laiško turiniui, (tikrinimą atlikusi) komisija mano, kad toks teisėjos elgesys nesuderinamas su teisėjo etika“.
Mano galva, yra visiškai nesąžininga ir neetiška paimti iš neformalaus susirašinėjimo žinutę ir iš jos daryti visiškai nesuprantamas ir nesusijusias išvadas. TEDK taip pat čia nematė jokių teisėjo etikos pažeidimų.
Visi tikrinimo faktai ir išvados yra konstruojami juos iškraipant, darant fakto klaidas ir interpretuojant mano nenaudai. Pavyzdžiui, paimtas atvejis iš 2015 m. posėdžio ir teigiama, kad aš verčiau sekretorę prisaikdinti nukentėjusįjį, nors tai turi padaryti teisėjas. Tai absurdas, viskas, ko aš norėjau – kad sekretorė paduotų žmogui lapą su įspėjimo ir priesaikos tekstu, padėtų perskaityti priesaiką, patikrintų, ar jis pasirašė įspėjimą ir priesaiką. Turėjau šimtus posėdžių, visuose juose šią pareigą atlieku pati, bet staiga viename nusprendžiau priversti tai padaryti sekretorę?
Man nebuvo leista pasiaiškinti nė dėl vieno tikrinimo metu nustatyto „pažeidimo“ ar veiklos „trūkumo“, nors pagal tvarką tikrintojai privalėjo leisti tai padaryti. Nepaisant to, atsiliepimą į tikrinimo išvadą vis tiek parašiau, jame detaliai paaiškinau visus nustatytus „trūkumus“. Šis atsiliepimas paniekinamai viešo susirinkimo metu buvo pavadintas „beletristika“, kurią jie kažkur „ten padėjo ir ji dabar ten yra“.
Negana to, M.Kursevičius, rašydamas 2018-12-10 nuomonę apie mane, lyg pasityčiojimą nurodė, kad aš „neadekvačiai reagavau į organizacinės veiklos patikrinimo akte nurodytus trūkumus, peržengdama savo kompetencijos ribas vykdžiau teismo administravimo funkcijas ir atlikau kitų teisėjų priešpriešinius patikrinimus, ėmiausi ginti savo poziciją ne dalykiškai, ne konstruktyviai ir ne teisiniais argumentais, o pakeltu tonu viešų susirinkimų metu, reikšdama iš esmės nepagrįstą ir sava interpretacija paremtą pasipiktinimą.“
Laiške kėliau klausimą, kodėl atostogaujančiam teisėjui per atostogas skiriama byla su suimtuoju, nes ją pagal įstatymą į posėdį paskirti privalu per 15 dienų.
TEDK detaliai aprašė teismo organizacinės veiklos priemones, kaip, kokia tvarka, kokie subjektai ir kokios kompetencijos ribose juos atlieka ir pasakė, kad mano argumentai, jog man patikrinimas (komisija parašė „patikrinimai“) inicijuotas be teisinio ir faktinio pagrindo, vertinami kritiškai. Kodėl jie nepagrįsti ir vertinami kritiškai, TEDK nenurodo jokių motyvų. Kaip jau minėjau, dėl mano darbo organizavimo, bendravimo su žmonėmis niekada niekas nesiskundė, išskyrus, kaip aiškėja iš V.Zeliankos atsiliepimo TEDK, man už nugaros tuo skundėsi L.Braždienė.
Atvirkščiai, iki 2017 ir vėliau pačios L.Braždienės rašytose nuomonėse (charakteristikose), buvo nurodomi išimtinai tik teigiami apibūdinimai. Dar daugiau – 2016 metais buvo atliktas neeilinis mano veiklos vertinimas, kuomet buvo tikrinama visa mano veikla už 4 metus. Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisija 2016-09-20 išvadoje mano profesinę veiklą įvertino labai gerai. Pažymėjo, kad aš su kolegomis, proceso dalyviais, teismo darbuotojais, kitais asmenimis bendrauju tinkamai. Tinkamai planuoju savo ir kitų su manimi dirbančių darbuotojų darbą, skiriu pakankamai laiko sprendžiamiems klausimams, esu stropi ir atidi, laikausi procesinių terminų, motyvuotai ginu savo nuomonę, efektyviai komunikuoju, esu konstruktyvi ir dalykiška, talentinga ir siekianti tobulėti. Juk neeilinio vertinimo metu buvo tikrinamas tas pats laikotarpis, tie patys pirmininkai teikė nuomones apie tą pačią mano veiklą ir staiga 2017 metais paaiškėja, kad viskas, kas nustatyta neeilinio vertinimo metu, yra netiesa.
Atlikus teisėjo veiklos tikrinimą privalu su juo aptarti tikrinimo rezultatus. Ir pačioje 2017-08-30 tikrinimo išvadoje komisija pirmininkui pasiūlė su manimi aptarti nustatytus organizacinio darbo trūkumus bei bendravimo su darbuotojais problemas, atkreipti dėmesį į galimus teisėjo etikos pažeidimus, atlikti pakartotinį darbo ir bendravimo su personalu patikrinimą. Savo „auklėjamojo pobūdžio pokalbio“ su teismo pirmininkais aš laukiu iki šiol, pakartotinis patikrinimas taip pat nebuvo atliktas. Tai, kad nebuvo tokio aptarimo, mano galva, tik patvirtina, kad tikrinimas atliktas išimtinai turint tikslą apjuodinti mane, o ne siekiant nustatyti problemas, jų priežastis, ieškoti sprendimo būdų.
2019-05-02 posėdžio metu TEDK domėjosi, ar buvo aptarimas po patikrinimo, ką administracija man rekomendavo. Tiek argumentuose raštu, tiek žodžiu posėdyje nurodžiau, kad aptarimo nebuvo, niekas nepasiūlė, kaip taisyti nustatytus „trūkumus“. Šio fakto niekas neginčija. Nepaisant to, TEDK primygtinai konstatavo, kad toks aptarimas su manimi įvyko, t. y. konstatavo faktą, kurio nebuvo.
Dar daugiau, TEDK konstatavo, kad nuo 2017 metų tarp manęs ir teismo administracijos susiklostė ir tęsiasi konfliktiniai santykiai, kurie nėra sprendžiami dalykiškai ir konstruktyviai. Aš nežinau, kokias pasekmes tokios TEDK išvados turės man ateityje, bet jos mane baugina. Aš niekada su niekuo savo darbe nekonfliktavau ir šiuo metu nekonfliktuoju, esu nekonfliktiškas žmogus, tačiau sprendžiant iš 2017 m. tikrinimo išvados, ir nuo 2016 m. V.Zeliankos, o šiuo metu M.Kursevičiaus ir L.Braždienės rašomų mano charakteristikų, mane stengiamasi nupiešti būtent tokia.
Šie dokumentai mirga nuo teiginių, kad aš „netinkamai, menkinančiai ir nepagarbiai bendrauju su personalu“, mano santykiai su teismo sekretoriais ir požiūris į juos yra nesuderinamas su teisėjo etika, aš turiu bendravimo su teismo darbuotojais problemų, „labai aštriai, nemandagiai pasisakau proceso dalyviams arba kolegoms ir teismo darbuotojams, konfliktuoju santykiuose su teismo administracija“, dėl padarytų klaidų atvirai išsakau pastabas, bet ne visada tai darau taktiškai, esu neadekvati, savo poziciją ginu ne dalykiškai ir konstruktyviai, o viešų susirinkimų metu pakeltu tonu reiškiu nepagrįstą, sava interpretacija paremtą pasipiktinimą, mano atsiliepimas dėl tikrinimo išvados grindžiamas ne faktais ir teisiniais argumentais, bet emocijomis, teismo personalas žodžiu nuolat skundžiasi mano aštriais ir nemandagiais pasisakymais teismo darbuotojams, raštu vengia kreiptis, nes bijo susidorojimo ir neigiamos reakcijos jų atžvilgiu, „paprastai atrodau labai įsitempusi ir/arba susirūpinusi, nors nepripažįstu esant kažkokių problemų“ ir pan.
Problema ta, kad dirbu aš gerai, tai pripažįsta ir pats M.Kursevičius viešų pasisakymų metu. Jiems nėra kaip priekaištauti man dėl mano darbo. Su žmonėmis taip pat sutariu, nėra žmogaus, kuris tarnybiniu pranešimu sutiktų mane apšmeižti, todėl patys kalbėdami apie mano asmenines savybes, juodindami mane šiuo aspektu siekia parodyti, kad dėl asmeninių savybių esu netinkama būti teisėja.
Artėja eilinis mano, kaip teisėjos, veiklos vertinimas, visa tai bus surinkta į vieną vietą, vaizdas apie mano asmenines savybes bus nekoks ir apsiginti negalėsiu. Viskas, ką savo prašyme TEDK teigiu aš, yra „vertinama kritiškai“, nepagrįsta, subjektyvu ir neturi realaus pagrindo, nepagrįsta įrodymais, o tuo metu visi tie bjaurūs dalykai, parašyti V.Zeliankos ir M.Kursevičiaus nuomonėse, neva yra faktai. Jiems to įrodinėti nereikia.
Problema ta, kad dirbu aš gerai, tai pripažįsta ir pats M.Kursevičius viešų pasisakymų metu.
Šie teiginiai sukelia konkrečias ir labai neigiamas teisines, profesines ir netgi asmenines pasekmes man. V.Zelianka ir M.Kursevičius savo atsiliepimuose TEDK nurodė, kad visi tie bjaurūs dalykai apie mane yra parašyti iš bendravimo su manimi patirties, L.Braždienės nuomonės, kitų teisėjų nuomonės, teismo darbuotojų žodinių nusiskundimų ir netgi iš trečiųjų asmenų, bet niekas neįvardijo, nei kas tai per pasisakymai, kada ir kam aš juos pasakiau.
Aš net nenumanau, kas slepiasi po tais bjauriais žodžiais. Esu tikra, kad ten nieko nėra, ten tuščia. Greičiausiai ten yra tik bobiškos ambicijos. Nežinodama, kas konkrečiai ten yra, aš negaliu apsiginti, nes nežinau, nuo ko gintis. Mane apšmeižė, apjuodino abstrakčiais vertinimais ir teiginiais, tačiau TEDK sako, kad čia viskas gerai, jie pagal visas patvirtintas tvarkas turi teisę tai daryti, tokia pirmininkų kompetencija.
Ir tai netgi yra „labai sudėtingas ir menkai reglamentuotas“ procesas, tarsi čia negaliotų LR Konstitucija, BK, CK ir tas pats Teisėjų etikos kodeksas ar elementarus padorumas. Teisėjų etikos komisijai pateikta medžiaga byloja ką kitą. 2016-08-29 pirmą kartą V.Zelianka išvadoje apie mano procesinę veiklą ir asmenines savybes nurodė, jog „turima informacija apie mano asmenines savybes yra gana prieštaringa.
Viena vertus, teisėja atrodo labai ramaus būdo paprastai labai rami, net lėta, kita vertus, turimi žodiniai nusiskundimai dėl pasitaikančių teisėjos labai aštrių, nemandagių pasisakymų proceso dalyviams arba kolegoms ir teismo darbuotojams, dėl konfliktiškumo santykiuose su Vilniaus miesto apylinkės teismo administracija verčia į teisėjos charakterio bruožus žiūrėti atidžiau“. Tuo pat metu ir vėliau iki pat 2017 m gegužės mėn. mano tiesioginė vadovė L.Braždienė savo rašytose charakteristikose nenurodydavo nieko net panašaus. Ten mano ir profesinės, ir asmeninės savybės apibūdintos išimtinai tik teigiamai. Aš nuolatos dalyvavau atrankose į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas, todėl tokias nuomones mano teismo ir VAT pirmininkai rengdavo kasmet. Dėl 2016 m. V.Zeliankos nurodytų neigiamų apibūdinimų man L.Braždienė teigė, kad ji nežino kas tai ir iš kur jie, nors V.Zelianka atsiliepime TEDK teigia, kad tai ir jos nuomonė. Iki 2017 m. pradžios aš nuolatos bendravau su L.Braždiene, mūsų bendravimas buvo dalykiškas, draugiškas, pagarbus, aš buvau lojali, pasirengusi visada padėti – vesti renginį su moksleiviais, parašyti straipsnį, pasakyti komentarą televizijai, dalyvauti laidoje, pati pasisiūliau ir buvau paskirta teisėja spaudai, visada gerbiau ir vertinau L.Braždienę kaip vadovę ir kolegę, man atrodė, kad mūsų bendravimas yra nuoširdus ir atviras.
Aš visada apie ją kitiems atsiliepdavau tik teigiamai. Ji man asmeniškai niekada nėra išsakiusi jokių priekaištų dėl mano darbo ar bendravimo su teismo darbuotojais, kolegomis, kitais žmonėmis. Tiesa nuolatos sakydavo, kad turėčiau rečiau susiskirstyti bylas. Jeigu būčiau paisiusi šio patarimo, būčiau pažeidinėjusi procesinius terminus, patikrinimo metu tai būtų jau rimti pažeidimai. Dar vieno pokalbio metu ji man yra sakiusi, kad jai sunku surasti man sekretorę, į klausimą, kodėl, nurodė, kad aš esu reikli sau ir kitiems. Ar tai blogai?
Taigi, L.Braždienė mane matė iš arti ir gerai pažinojo, kodėl ji savo rašytoje charakteristikose nieko blogo apie mane nerašė? Nepaisant to, staiga L.Braždienei tapus VAT pirmininke (2017 m. gruodžio mėn.), o M.Kursevičiui 2018 m. kovo mėn., tapus Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininku, jam mano labai nemandagiais ir labai aštriais pasisakymais tuoj pat ėmė skųstis teismo darbuotojai ir netgi tretieji asmenys. Dar įdomiau – M.Kursevičiaus 2018-12-10 rašytoje charakteristikoje ne tik sakoma, kad mano nemandagiu elgesiu skundėsi darbuotojai, bet nurodoma ir tai, kad pastaruoju metu iš esmės tokių nusiskundimų nebeliko, kas rodo, kad teisėja reaguoja į pastabas. Taigi vos per devynis M.Kursevičiaus darbo pirmininku mėnesius žmonės spėjo manimi ir pasiskųsti, ir liautis skundęsi, o aš per tą laiką spėjau pasitaisyti. Akivaizdu, kad tie teiginiai yra visiškas melas ir jie niekaip jų negali pagrįsti, todėl ciniškai teigia, kad dabar jau tų skundų nėra, nes teisėja pasitaisė.
TEDK rašytiniame sprendimo variante rekomenduoja Teisėjų tarybai atlikti Vilniaus miesto apylinkė teismo administracinės veiklos patikrinimą teisėjų ir teismo personalo darbo/veiklos efektyvumo srityje. Beje, tokį patikrinimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, taigi... L.Braždienė.
2017 metais atliktas mano veiklos patikrinimas ir buvo dėl mano ir su manimi dirbančio personalo veiklos efektyvumo. Ar tai reiškia, kad dabar tikrins visų teismo teisėjų darbo efektyvumą, taip pat ir mano? Nuo pat 2017 metų aš visomis išgalėmis stengiausi išvengti pakartotinio patikrinimo. Mano kolegos taip pat nei vienas nenori tokio patikrinimo. Man kyla abejonių, ar toks pasiūlymas man yra laimėjimas, ar vis tik pralaimėjimas?
Aš esu tikra, kad mūsų Vilniaus apylinkės teismui reikia ne patikrinimo teisėjų ir teismo personalo efektyvumo prasme. Tikrai ne veiklos efektyvumas šiuo metu yra pagrindinė šio teismo problema. Mūsų teismui yra būtinas psichologinis auditas, kuris padėtų formuoti sveiką emocinį mikroklimatą ir efektyvią motyvaciją, nes šiuo metu mūsų organizacijoje vyrauja nepasitikėjimo, baimės, netikrumo atmosfera. Teisėjai, taip pat ir teismo darbuotojai skirstomi į savus ir kitus, skatinamas skundimas vienas kitų. Teisėjai ir teismo darbuotojai yra įbauginti nuolatiniais patikrinimais, jaučia pastovią įtampą, nepagarbą, sunkias darbo sąlygas.
Problemos kolektyve nesprendžiamos, o apsimetama, kad jų nėra. Jeigu koks nors kolektyvo narys kelia klausimą ar problemą, visa energija yra nukreipiama ne į jos įvertinimą ir sprendimą, o į patį asmenį. Netgi teisėjai bijo kreiptis į pirmininkus, išsakyti problemas, su kuriomis susiduria tiesioginiame darbe, nes bijoma, kad bus suorganizuotas eilinis patikrinimas, kad visa tai nusės tose nuomonėse apie teisėjus. Kolektyve nėra vidinės komunikacijos, informaciją dažniausiai sužinom iš gandų, pirmininkai ir jų aplinka nemato reikalo komunikuoti su kolektyvu, mes nesijaučiam dalyvaujantys sprendimų priėmime, jie mums primetami be diskusijų. Tam kad sutepti teisėjo reputaciją, nereikia nei patikrinimo. Pavyzdžiui, su teisėju dirbantis darbuotojas netikėtai, prieš pat Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdį gali parašyti teismo administracijai raštą, kad „Prašau pakeisti man teisėją, nes su šiuo teisėju itin sunku dirbti, jo nuolatos nebūna darbe. Iš manęs reikalaujama parengti procesinių dokumentų projektus taip, kad juos reikėtų tik pasirašyti elektroninius parašu (net neskaičius).“ (citata netiksli). Administracija be jokio aiškinimosi tokį raštą priima kaip faktą, o teisėjui siekiančiam karjeros atrankos komisijos posėdyje jau užduodami klausimai, tai kokie gi jo santykiai su kartu dirbančia komanda. Tik tikras ir visiškai šviežias atvejis iš mano teismo gyvenimo.
Tokia baimės, nepasitikėjimo, netikrumo ir susiskaldymo atmosfera vyrauja ne tik mano teisme. Tai pastaruoju metu tapo būdinga visai mūsų sistemai. Dėl pirmininkų veiksmų ir sprendimų, pažeidžiančių teisėjų nepriklausomumo principą, žeminančių jų garbę ir orumą, Teisėjų taryba šiais metais nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo skundą, šiuo metu nagrinėja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų net keturių teisėjų prašymą. Dėl panašių problemų į Kauno apygardos teismo pirmininką kreipėsi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų grupė teisėjų. Dėl aukščiau aprašyto atvejo į Vilniaus apygardos teismo pirmininką, taip pat Teisėjų tarybą kreipėsi ir mano kolegė iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Iš pokalbių su kolegomis iš kitų teismų, aš žinau, kad tokiu būdu apjuodinti ir apšmeiži nuomonėse (charakteristikose) yra ne vienas teisėjas.
Kodėl jie nieko nedaro? – jie paprasčiausiai bijo. Kai 2016 metais pati su tuo susidūriau, aš supratau, kad jokių karjerų šioje sistemoje jau niekada nepadarysiu ir pirmiausia, ką turiu daryti, tai būti atsargi ir saugotis. Taip atsiranda baimė ir apsidraudėliškumas. Ar toks teisėjas gali būti nepriklausomas? Dėl tos pačios priežasties neskundžiau ir 2017-08-30 patikrinimo išvados. O ką mums duotų apskundimas Teisėjų tarybai? Pagal teisėjų tarybos, kurią sudaro tie patys pirmininkai ir jiems lojalūs („savi“) teisėjai, patvirtintas tvarkas, Teisėjų taryba skundo atveju gali priimti tik du sprendimus: atmesti skundą, arba pavesti atlikti pakartotinį teisėjo veiklos patikrinimą. Mano kolegei dėl pirmininko veiksmų pasiskundus Teisėjų tarybai buvo pasiūlyta atlikti jos veiklos patikrinimą, išsigandusi skundą atsiėmė. Antras momentas, tuose dokumentuose aš piešiama kaip konfliktiška asmenybė, tai jeigu būčiau pradėjusi skųsti viską, ką įmanoma, tai būčiau tik patvirtinusi šiuos teiginius.
Esu tikra, kad M.Kursevičius šioje istorijoje net dalyvauja ne savarankiškai, o išimtinai galvodamas tik apie savo šviesią ateitį.
Savo situacijoje aš esu viena – į teisėjus atėjau „iš gatvės“, be jokių „palaikymų“, už mano nugaros nėra jokių įtakingų tėčių, mamų, dėdžių, tetų, šeimos draugų ar kitų asmenų, kurie mane palaikytų, užtartų ar kitaip tarpininkautų, per mano gimtadienius manęs sveikinti nesuvažiuoja pirmininkai iš aukštesnių teismų. Taigi, ant manęs labai paprasta joti – mane galima šmeižti nuomonėse, žlugdyti patikrinimais, tyčiotis teisėjų atrankos komisijoje, pradirbus teisėja 10 metų nuomonėje nurodyti, kad man dar trūksta patirties būti aukštesnės instancijos teismo teisėja ir pan. Šioje istorijoje absoliučiai niekas iš teisėjų savivaldos institucijų narių, vadovų net nepasidomėjo mano versija dėl to, kas čia atsitiko, tačiau L.Braždienė, V.Zelianka ir M.Kursevičius neoficialiai buvo išklausyti.
Dar daugiau – viešo susirinkimo metu buvo leista suprasti, kad M.Kursevičius man turi ir pagrįstų pretenzijų. Ne, nei viena jo pretenzija man nėra pagrįsta. Esu tikra, kad M.Kursevičius šioje istorijoje net dalyvauja ne savarankiškai, o išimtinai galvodamas tik apie savo šviesią ateitį. Viskas kas, kas man šioje istorijoje lieka, tai tik viešumas ir tokių pačių kaip aš mano kolegų palaikymas. Aš nieko blogo nesu padariusi, sąžiningai ir taip, kaip suprantu ir galiu geriausiai, dirbau ir dirbu savo darbą, man jis patinka, aš jį myliu, aš turiu teisingas nuostatas ir motyvaciją, nesipykstu nei su vienu žmogumi. Esu tikra, kad esu neteisingai ir nepagrįstai užsipulta ir apšmeižta, todėl siekdama save apginti aš kreipsiuosi į Teisėjų garbės teismą, taip pat papildomai ir į Teisėjų tarybą dėl tesėjo nepriklausomumo pažeidimo. Aš noriu tik vieno – pripažinkit, kad Jūs su manimi pasielgėte neteisingai ir atsiprašykit. Nieko daugiau man nereikia.
Inga Štuopienė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.
