Kodėlčiukų klausimai kaskart sudėtingesni
Pirmiausia dėl įvairiausių aplinkybių keičiasi pats mokymo / ugdymo subjektas – vaikai. Jie visada buvo ir tebėra smalsūs. Tik kodėlčiukų klausimai vis sudėtingėja.
Anksčiau: „Jonelis, viską užmiršęs, akis įsmeigęs į raides stebėjosi: A – išsižergęs, ant dviejų kojų stovi; B – drūtas, su dviem pilvais, kaip Zinkaus Magdė; i – su kepure, kaip Galinio piemuo; O – kaip pilnas mėnuo, U – kaip kubilas. Visas jau raides žino ir vardus atmena, tik viena tokia sunki, stovi ranką iškėlusi, koją atspyrusi... Laimei, beateinąs prie arklių Vincas. Jonelis pašokęs prašo:
– Pasakyk man, kaip ta raidė vadinasi?“ (Žemaitė „Kaip Jonelis raides pažino“)
Dabar:
– Mama, kodėl žodyje „bičas“ B tokia išplerusi?
– Kaip suprasti?
– Na, paklausyk: bi... bi... bi...
– Ar žodyje „bulvė“ B irgi išplerusi?
– Ne! Ji čia tokia stipri, kažkokia kieta.
– Nors tu ir nesuprasi, bet aš bandysiu paaiškinti, kodėl taip yra. Žinok, visos raidės skirstomos į balses ir priebalses. Balsiai būna priešakinės ir užpakalinės eilės. Priebalsis B žodyje „bičas“ stovi prieš priešakinės eilės balsį, todėl ir tariamas išplerusiai. Žodyje „bulvė“ girdime kietą B, nes po jos stovi užpakalinės eilės balsis.
– Kam priebalsiai reikalingi?
– Jie yra lyg kokie žodžio rėmai.
– Supratau.
Po valandžiukės sūnus vėl teiraujasi:
– Na, priešakinius balsius suprantu. Jie yra prieš akis. Galima skaityti. Bet kam prie užpakalio reikalingi balsiai? (Šiaulietis, vaikų darželio ugdytinis).
Pateiktieji pavyzdžiai rodo kasdien vis spartėjančio vaiko vystymosi sąlygų ir jo paties kaitos rezultatus.
Lazda turi du galus
Maždaug prieš kokį dešimtmetį „Veide“ skaičiau straipsnį „MP3 karta“. Rašyta, kad dabartiniai vaikai neįsivaizduoja savo gyvenimo be televizoriaus, MP3 grotuvo, kompiuterio, interneto, mobiliojo telefono... Ta karta straipsnyje vadinama tinklažmogių karta. Kas būdinga jai? Tikslų atsakymą randame E. Rimkutės parengtame leidinyje „Mano knyga – vaikas. Agotos Šidlauskaitės gyvenimo ir psichologinės pedagoginės praktikos bruožai“. (Būtina priminti, kad Agota Šidlauskaitė, Otavos universiteto profesorė, – mūsų žemietė, kilusi iš Pavėkių kaimo, netoli Kurtuvėnų. 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos ambasadorius Kanadoje V. Žalys pasveikino šią iškilią vaikų psichologę ir pedagogę 100 metų jubiliejaus proga.)
Aukščiau minėtoje knygoje rašoma, kad kompiuteriai, televizija ir kitos elektroninės priemonės „smarkiai pertvarko smegenis, sukelia jose įvairių funkcinių ir struktūrinių pokyčių“. Kiekviena priemonė psichiką ir smegenis keičia savitai, be to, kinta ir nervų sistema. Mokslininkų nustatyta, kad vaikai, kurie nuo vienerių-trejų metų itin dažnai ir ilgokai žiūrėjo televizijos laidas, „vėliau turėjo įvairių dėmesio ir impulsų kontrolės sunkumų“. „Visuose televizijos techniką naudojančiuose vaizdiniuose ir muzikiniuose žaidimuose veiksmas vyksta daug greičiau negu realiame gyvenime“, – rašoma minėtoje knygoje. Žiūrovai – vaikai ir suaugę – pripranta prie greitos veiksmo kaitos, todėl lėčiau pateikiama informacija jiems darosi nuobodi. Išvada: tokiems žmonėms sunkiau sekasi skaityti, dalyvauti bent kiek sudėtingesniame pokalbyje, suvokti paskaitų turinį. Nesukaupia dėmesio. Šiandien mūsų buityje paplitusios elektroninės bendravimo priemonės iš dalies lėmė ir sumenkusį vaikų / jaunuolių raštingumą, dėl kurio taip sielojamės.
Liaudies kūrybos naujausi pavyzdžiai
Švietimo reforma savo nenutrūkstamu vyksmu labai atitinka vieną populiarų sovietmečio lozungą – „Revoliucija turi pradžią, bet neturi pabaigos!“, kabėdavusį prie mechaninių dirbtuvių, sandėlių, fermų... Ta nenormali optimizavimo, „efektyvizavimo“, „persitvarkivizavimo“ tąsa tiek išvargino pedagoginę visuomenę, kad jai nieko kita nebeliko daryti, kaip pasišaipyti iš švietimo situacijos naujo tipo tautosaka. Nežinau, kas tas asmuo, davęs pradžią žemiau pateiktiems kūrinėliams. (Ačiū pakruojietėms, atsiuntusioms tų šedevriukų.) Jei autorystės neturintis kūrinys atitinka visuomenės interesus ar nuostatas, jis perduodamas iš lūpų į lūpas. Neabejoju, kad tie saviti, gana taiklūs naujausios tautosakos tekstai vaikų ugdymo tema patiks ir skaitytojams.
Tema. Vycka ir Kęstė susimušė per pertrauką.
Anksčiau: Vaikai būriu apsupa besipešančiuosius, palaiko vieną ar kitą pusę. Visiems įdomu! Vycka laimi. Kęstės nosis kruvina. Abu paspaudžia vienas kitam rankas. Stebėtojai išsiskirsto. Vycka ir Kęstė toliau bendrauja lyg niekur nieko nebuvę.
Dabar: Policija išsiveža Vycką ir Kęstę, nors šis ir gavo į nosį. Iškviečiami tėvai. Peštukai tris mėnesius turės lankyti pykčio valdymo užsiėmimus. Mokykla organizuoja vaikams dienas be patyčių. Seminaruose tėvams gvildenamos patyčių ir agresijos mokykloje problemos.
Tema. Robertukas nerimsta klasėje, trukdo kitiems mokytis.
Anksčiau: Robertukas nuvedamas pas direktorių. Šis gerokai pabara neramuolį. Robertukas grįžta į klasę, sėdi tykus ir niekam nebetrukdo.
Dabar: Iškviečiami tėvai. Atliekamas testas padidėjusiam hiperaktyvumui nustatyti. Jis teigiamas. Mokykla planuoja organizacines priemones Robertuko judrumui, nepasėdimumui, krutumui mažinti.
Tema. Matukas išdaužė kaimyno mašinos stiklą ir nuo tėvo gavo diržu per šikną.
Anksčiau: Matukas pradeda visur elgtis žymiai atsargiau. Užauga normalus. Baigia universitetą. Tampa puikus verslininkas.
Dabar: Matuko tėvas uždaromas į cypę dėl prievartos prieš vaiką vartojimo. Matukui niekas nieko nebedraudžia. Nusikalsta. Ūgtelėjęs tampa sistemingas kalėjimo klientas-gyventojas.
Tema. Simukas fejerverku sunaikina vapsvų lizdą.
Anksčiau: Vapsvos žūsta. Niekam nebepavojingos. Visi gyvena kaip gyvenę.
Dabar: Iškviečiama policija ir antiteroristinė grupuotė. Simukas apkaltinamas buitiniu terorizmu. Tyrimui surenkami visi namuose esantys kompiuteriai ir telefonai. Paskiriamas permanentinis, t. y. nuolatinis, nepaliaujamas, šeimos stebėjimas. Simuko tėvai įtraukiami į galimų teroristų sąrašus. Jiems draudžiama skristi lėktuvu.
Tema. Jonukas per pertrauką bėgdamas pargriūna ir nusibrozdina kelį. Mokytoja jį apkabina, paguodžia.
Anksčiau: Jonukas nusiramina. Rankove nusišluosto ašaras ir nubėga žaisti su vaikais.
Dabar: Mokytoja apkaltinama seksualiniu priekabiavimu. Pašalinama nuo darbo. Jai iškeliama byla. Jonukas penkerius metus lanko specialius terapijos užsiėmimus.
