Datos ir skaičiai – nuobodokas skaitinys, bet turėkime kantrybės – jie labai tiksliai fiksuoja, kad tik dešiniųjų dėka šie projektai buvo vilkinami.
Štai ilgiausiai trukęs Lietuvos – Lenkijos elektros jungties projektas.
1993 m. vasario 23 d., LR Vyriausybei vadovaujant B.Lubiui, pasirašomas dvišalis ketinimų protokolas, įsteigiama darbo grupė. Vėliau rinkimus laimėjusios LDDP sudaryta Vyriausybė nagrinėja sujungimo variantus, rengia galimybių studiją, kurią užbaigia, o statybos bei eksporto sutartis parengia jau konservatoriaus G.Vagnoriaus Vyriausybė. Lenkijos delegacijai atvykus į Vilnių pasirašyti sutarties, tuometinis ūkio ministras V.Babilius uždraudžia „Lietuvos energijai“ ją pasirašyti. Konservatoriai viską pradeda iš naujo, tačiau derybos su potencialiais investuotojais nutrūksta.
Konservatoriai viską pradeda iš naujo, tačiau derybos su potencialiais investuotojais nutrūksta.
Po dešimties metų, jau 2003 metais, dirbant A.Brazausko ministrų kabinetui, parengiama nauja LitPol Link galimybių studija, vėliau įkuriama bendra įmonė ir prasideda paruošiamieji darbai. Šį kartą į valdžią atėję konservatoriai projekto nebestabdo. Tęsia kairiųjų Vyriausybės, kuriai labiau sekėsi bendradarbiauti su Lenkijos valdžia, elektros jungties statybą. Šį darbą užbaigia jau A.Butkevičiaus Vyriausybė.
Vėlgi, dirbant A.Brazausko Vyriausybei, 2004 m. spalį Lietuvos ir Švedijos ministerijų atstovai sutarė atlikti ir buvo parengta galimybių studija dėl elektros jungties į Švediją tiesimo. Laimei, konservatorių premjeras A. Kubilius projekto nestabdo, todėl jį galėjome įgyvendinti daug greičiau nei jungtį su Lenkija.
Politinių stabdžių istorija pasikartojo statant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Šį strategiškai svarbų energetikos objektą LR Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija numatė pastatyti 2007 m. G. Kirkilo Vyriausybė 2008 m. rugsėjo mėn. Ūkio ministerijai suteikia įgaliojimus steigti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ su valstybei priklausančiu 80 proc. akcijų paketu. Apklausos būdu statybos dalininku buvo pasirinkta didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja „Achema“, o spalio mėn. su šiuo koncernu Ūkio ministerija pasirašo bendrovės steigimo sutartis.
Tų pačių metų pabaigoje, po Seimo rinkimų darbą pradėjusi konservatoriaus A. Kubiliaus Vyriausybė šio terminalo projektą anuliuoja ir parengia naują. Visas daug didesnio SGD terminalo statybos išlaidas prisiima valstybė.
Dabartinė A.Butkevičiaus Vyriausybė pradėjo SGD statybą ir per pusantrų metų – rekordiškai trumpą laiką – įgyvendino techniškai labai sudėtingą projektą, kuris ES laikomas pavyzdiniu. Konservatoriai ne tik nepastatė terminalo, bet dėl savo ambicijų užvilkino ir pabrangino SGD terminalo statybą.
Dabar konservatoriai ir tai savinasi, pareikšdami, jog, esą, tai buvęs ir jų tęstinis projektas. Kažin.
Istorija apie mūsų ekonomikos strateginį svertą – euro įvedimą – daug trumpesnė. Vienai kairiųjų Vyriausybei pritrūko procento šimtųjų dalių, kad įveiktų euro ekonomikos standartų kartelę, o dabartinė – tikslo siekė daug ambicingiau. 2013 m., kai tik pradėjęs darbą Ministras Pirmininkas A.Butkevičius paskelbė euro įvedimo datą – 2015 metų sausio 1d. – tuo abejojo beveik visi.
Premjeras A.Butkevičius ėjo va bank. Sakė atsistatydinsiąs, jeigu pažado neįvykdys, nors ekonominė finansinė padėtis buvo nepavydėtina. Reikėjo skatinti ekonomiką ir laikytis griežtos fiskalinės drausmės, didinti atlyginimus ir mokėti sunkmečiu konservatorių neteisėtai sumažintus atlyginimus ir pensijas. Dabar konservatoriai ir tai savinasi, pareikšdami, jog, esą, tai buvęs ir jų tęstinis projektas. Kažin.
Galima prognozuoti, kad kai kas ir vėl norės pamiršti, jog užšaldytas derybas dėl narystės Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje atnaujino (EBPO) ir pakvietimą derėtis dėl vietos labiausiai išsivysčiusių šalių klube gavo A.Butkevičiaus Vyriausybė.
Valstybė visada laimi, kai politinės partijos sutaria dėl strateginių dalykų. Darbų tęstinumas yra politinė vertybė. Bet Lietuvoje dešinieji garbės reikalu laiko suniekinti pirmtakų darbus, ir tą patį pradėti iš naujo. Bet tai – jau politinės atsakomybės ir kultūros dalykai, kurių konservatoriams nuoširdžiai linkime pasimokyti iš Skandinavijos šalių politikų.
Irena Šiaulienė yra Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė
