Antai vienas pažįstamas pasidalino Lietuvoje sklandančiu, tikriausiai per ekonominį sunkmetį gimusiu juokeliu: „70 procentų lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji 30 proc. – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje“...\
Perdėta, bet žmonės turi teisę ir taip išsakyti savo jausmus. Juolab, kad lygiai prieš dvejus metus, 2012-ųjų sausio pradžioje, daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų būtų mieliau pasirinkę ne šalies nepriklausomybę, bet ekonominę gerovę. Taip skelbė interneto portalas „Delfi“, remdamasis „Sprinter tyrimų“ atliktos visuomenės apklausos išvadomis.
O kas šiandien pasakytų, kad jam nerūpi Nepriklausomybė, Lietuva ir jos ateitis? Net ažiotažas, kuris kilo dėl neapgalvoto kolegos Broniaus sprendimo vardan gerų santykių su eksporto partnere Rusija nerodyti filmo apie Nepriklausomybės įvykius, kilęs triukšmas dėl rusų dainininko Olego Gazmanovo „Siemens“ arenoje neva publikos prašymu atliktos dainos „Pagamintas SSRS“, o ir referendumas dėl žemės su beveik trečdaliu milijono parašų, rodo, kad Lietuva, anot B.Brazdžionio, „čia, gyva!”. Galima sutikti ar nesutikti su referendumo šalininkais, tačiau minėti įvykiai rodo, kad žmonėms ne vis tiek, kas ir kaip vyksta Tėvynėje. Ir tai – džiugūs ženklai.
Optimistines prognozes patvirtina mūsų šalies bei užsienio analitikai. Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė dirba vos daugiau nei metus ir atsigaunanti ekonomika leidžia projektuoti optimistinę valstybės ateitį.
Optimistines prognozes patvirtina mūsų šalies bei užsienio analitikai. Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė dirba vos daugiau nei metus ir atsigaunanti ekonomika leidžia projektuoti optimistinę valstybės ateitį.
Praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, o vartotojų pasitikėjimo indeksas – aukščiausias Baltijos šalyse. Tai rodo, kad žmonės vis labiau pasitiki savo ateitimi – jautėsi socialiai saugesni, todėl daugiau pirko, investavo. Antai Pasaulio bankas pagerino Lietuvos reitingą verslo sąlygų indekse – Lietuva net per dešimt vietų pakilo aukštyn ir iš 27 pozicijos pateko į 17, aplenkdama net tokias šalis kaip Vokietija ar Prancūzija. Todėl padaugėjo tiesioginių užsienio investicijų. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 3,5 – 4 proc.
Turbūt ne vienas pastebėjo, kad dabar Lietuvoje sunku rasti statybininkų, o vienos didžiausių statybų bendrovių vadovas spaudoje guodėsi, kad darbininkų neranda net už kelių tūkstančių litų atlyginimą. Žmonės vėl ima kreditus ar išsitraukia juodai dienai laikytas santaupas ir stato, remontuoja, renovuoja būstus.
Tai rodo, kad lietuviai ketina gyventi čia, o ne „depresijoje“ ir ne už jūrų marių. DNB NORD banko analitikai tvirtina, kad šiais metais įgaus pagreitį investicijų augimas, aktyvės nekilnojamojo turto rinka ir statybų sektorius. Anot analitikų, geresnėms namų ūkių vartojimo perspektyvoms pamatus kloja stebima darbo užmokesčio augimo tendencija – vidutinis darbo užmokestis 2014 metais turėtų augti 6 proc. Beje, išryškėjusi struktūrinio nedarbo problema ir dideli emigracijos srautai privertė darbdavius daugiau dėmesio skirti darbuotojų motyvacijai, tad atlyginimų didėjimas, net jei verslui to nesinori, yra neišvengiamas.
Savo ruožtu, Vyriausybė padarė ir daro visa, kas įmanoma, kad žmonės pasitikėtų savo šalimi, jaustųsi jos šeimininkai, ir gyventi savo krašte būtų geriau. Ar verta priminti apie pakeltą minimalų atlyginimą, apie tai, kad nuo šių metų liepos 1 d. apie 12 proc. didės kultūros darbuotojų, policijos, priešgaisrinės apsaugos, muitinės darbuotojų atlyginimai.
Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad pavyko pasiekti ir energetikos kainų lūžį – ilgo ir skausmingo energetikos kainų augimo kreivė šiemet pagaliau pakryps žemyn. Priimti sprendimai, dėl kurių mažės ne tik elektros, bet ir dujų kaina 22 ct. už kubinį metrą. Toks dujų pigimas pasiektas pirmą kartą po 7 metų. Dujų kainą buvo galima sumažinti dar 5 ct, bet tam nepritarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Dėl to sumažės gyventojų išlaidos komunalinėms paslaugoms ir jų piniginėse liks daugiau lėšų kitoms svarbioms reikmėms.
Nelengvu egzaminu Vyriausybei tapo 2014 metų biudžeto patvirtinimas, nes reikėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp augančios ekonomikos suteiktų didelių lūkesčių ir realybės – laikytis fiskalinės drausmės, kad mažėtų sunkmečiu užaugusi valstybės skola. Tai, anot pPremjero, tapo šalies ekonominės ateities ir euro įvedimo pagrindu. Jau niekas neabejoja, kad 2015 metais ir Lietuva, kaip kaimyninės Baltijos šalys, taps pajėgi įsivesti eurą. Tačiau šiuo metu vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad euras apskritai nereikalingas. Dalies euroskeptikų nuomonių bent iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalios. Tačiau dažniau tik pigiai politikuojama ar net skleidžiami mitai, kad neva galime išsiversti be euro, net be Europos Sąjungos, ir su savo valiuta – litu, kad tik „smunkantis euras nenusitemptų mūsų lito paskui save prarajon“.
Skeptikus norisi nuraminti užsienio ekspertų prognozėmis, kad 2014-aisiais (po trejų metų pertraukos) prasidės ir euro zonos ekonominis augimas.
Skeptikus norisi nuraminti užsienio ekspertų prognozėmis, kad 2014-aisiais (po trejų metų pertraukos) prasidės ir euro zonos ekonominis augimas. Prognozuojama, kad euro zonos BVP augs 0,9 proc. ir kasmet, nors ir pamažu, nuosekliai kils.
Kadangi mūsų šalies augimą labiausiai skatina augantis eksportas, o susieti savo viltis vien su Rusijos rinka nėra labai racionalu, turėsime plėsti eksportą į euro zonos valstybes, ir euras Lietuvai šiuo atžvilgiu tik pasitarnaus.
„Mielas Kalėdų Seneli! Prašau išpildyti tik du mano prašymus: norėčiau žymaus pliuso banko sąskaitoje ir žymaus minuso ant svarstyklių. Ir žiūrėk tu man – nesupainiok“, – baigiantis 2013-iesiems prašė anekdoto herojus.
Bėrio (Arklio) metai Lietuvai prognozuojami šviesūs, kupini vilties, stabilumo jausmo, pasitikėjimo. Prie šio saugumo jausmo, mano įsitikinimu, prisideda ir nuosekliai, be naktinių reformų ir kitokių „šalto dušo efektų“ dirbanti Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė.
Irena Šiaulienė yra LSDP frakcijos Seime seniūnė
