Socialinis modelis, kurio viena iš dalių yra Darbo kodeksas, buvo sukurtas siekiant spręsti esmines Lietuvos ekonomines problemas, su kuriomis šiandien susiduria šalis. Tai – 10,5 proc. nedarbo lygis, kai geriausiais laikais buvo 5 proc., tarp jaunimo – 14,5 proc.
Pagal darbo užmokesčio dydį Europos Sjungoje (ES) esame ketvirti nuo galo, pagal socialinės atskirties lygį ES – šešti nuo galo, išlikęs šešėlinis nedarbas, atlyginimai „vokeliuose“, žemas darbo užmokestis, stebimas ekonomikos lėtėjimas.
Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pagal darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo sąlygų sudėtingumą yra 125 vietoje, pagal darbo santykių lankstumą – 106-oje, kai kaimyninės Estija ir Latvija – atitinkamai 9-je ir 24-je, o pagal šalies galimybes pritraukti talentų – 129 vietoje. Ekspertų nuomone, dar labiau padidinus darbuotojų išlaikymo sąnaudas, įmonės nebekurs darbo vietų, o plėtrai galimybių ieškos kitose šalyse.
Siekiant spręsti išvardintas problemas, išjudinti ekonomiką, kai du trečdalius darbo vietų šiandien sukuria smulkusis ir vidutinis verslas, didinti šalies konkurencingumą, skatinti kurti naujas darbo vietas, sulaukti investuotojų, dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, neveiksnias „popierines“ garantijas (6 mėn. išeitinės, kai 94 proc. darbuotojų realiai gauna tik už 2 mėn.) keisti realiai veikiančiomis, dirbti tokiomis sąlygomis ir grafiku, kuris darbuotojui priimtiniausias, lankstesnės darbo dienos, kai kasdienė darbo diena nebūtinai turi trukti 8 val., bet savaitės darbo trukmė išlieka nepakitusi – 48 val., daugiau viršvalandžių per savaitę tik raštišku darbuotojo sutikimu, įvairios darbo sutarčių formos, padedančios lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir kita.
Tam ir buvo reikalingas naujas darbo santykių reglamentavimas. Juo siekiama pereiti prie lanksčios saugos modelio, užtikrinant nedarbo draudimą ir socialinį saugumą, lanksčius ir dinamiškus darbo santykius bei dialogą ir sutarimą tarp socialinių partnerių. Darbo santykių reglamentavimu naujajame DK priartėjome prie savo kaimynių – Latvijos ir Estijos.
DK projekto rengimas ir priėmimas vyko ilgai. Seime įregistravus Vyriausybės, t.y. mokslininkų grupės parengtą, projektą, jį visą praėjusią vasarą ir rudenį svarstė Trišalė (Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovų) taryba. Pradėjus jį svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK), valdančiųjų frakcijų seniūnai įregistravo Trišalėje taryboje suderintas DK pataisas.
DK svarstymas SRDK vyko detaliai ir gana sudėtingai visą šią žiemą. Kodekso priešininkai Seimo nariai, teikę net 600 pataisų, užtikrino grandiozinį (laiko prasme) svarstymą SRDK, panašėjusį ir į vilkinimą. SRDK pritarus Trišalėje taryboje suderintoms pozicijoms, „Profsąjungų naujienose“ pasirodė džiugus straipsnis, kad naujasis kodeksas daug geresnis, ir tai yra didelis profsąjungų nuopelnas ir iškovojimas.
Socialdemokratai siekia išlaikyti ir skatinti šalies veržlumą, socialiniame modelyje mato geresnes šalies ateities ir socialinės politikos galimybes.
Naujajame DK suteikiama profsąjungoms kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimo išimtinė teisė. Tai profsąjungų galimybės ir atsakomybė.
Tai kokios svarbiausios naujojo DK vietos?
Darbuotojo atleidimas
Naujasis DK numato lengvesnį darbuotojo atleidimą: darbo nutraukimo įspėjimo terminas sutrumpėjo – galima atleisti darbuotoją jį įspėjus prieš mėnesį, o jam išdirbus trumpiau nei metus – prieš dvi savaites. Terminas dvigubėja auginantiems vaikus iki 14 m., priešpensinio amžiaus asmenims, jei iki pensijos liko mažiau kaip 5 m., trigubėja – jei lieka mažiau kaip 2 m., neįgaliesiems.
Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio valia, nenurodant priežasties, įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas, darbdavys turi sumokėti 6 mėn. išeitinę išmoką, arba, kitaip sakant, darbdavio kaprizas – darbdavio sąskaita. Pradiniame variante buvo numatyta 12 mėn. išeitinė išmoka, tačiau tai būtų gražus, bet neveikiantis DK punktas, kuriuo greičiausiai dėl jo brangumo niekas nepasinaudotų. Šiandien, kai nuolat girdime apie kvalifikuotos ir atsakingos darbo jėgos trūkumą, nėra švaistomasi darbuotojų atleidimais.
Atleidžiami darbuotojai, dirbę vienerius ar daugiau metų vienoje įmonėje, gaus iš darbdavio, kaip ir iki šiol gaudavo, dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką. Be to, darbuotojui papildomai bus išmokama ilgalaikio darbo išmoka iš ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Darbuotojas, dirbęs nuo penkerių iki dešimties metų vienoje darbovietėje, gaus vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, dirbusieji nuo dešimties iki dvidešimt metų – dviejų, o dirbusieji daugiau kaip dvidešimt metų – trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Atleisti darbuotojai, kaip ir anksčiau, 6 mėnesius gaus nedarbo draudimo išmokas iš Darbo biržos.
Darbo sutartys
Naujasis DK numato darbo sutarčių įvairovę: projektinio darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams sutartis bei sezoninio darbo. Tai leis lanksčiau taikyti darbo santykius pagal darbovietės specifiką, atsiras galimybė daugiau įdarbinti žmonių.
Nuogąstaujama dėl terminuotų darbo sutarčių, tačiau DK numato saugiklius šioms sutartims – jos turi sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. nuolatinio pobūdžio darbams visų sutarčių skaičiaus ir už jas darbdavys mokės dvigubai didesnes įmokas į Socialinio draudimo fondą.
Maksimalus terminuotos sutarties terminas yra 2 metai ir negali viršyti 5 metų skirtingoms funkcijoms vykdyti, o pažeidus šį reikalavimą tokia darbo sutartis tampa neterminuota. Negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, kaip ir dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį, neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti darbuotojui mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą, profesinį tobulėjimą ir karjeros galimybes.
Dar viena DK naujovė, kad minimalus darbo užmokestis mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams už nekvalifikuotą darbą, o juo laikomas darbas, kuriam atlikti nėra reikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ir profesiniai gebėjimai. Tai turi optimistiškai nuteikti visus, turinčius aukštesnį nei pagrindinį išsilavinimą.
Pagal naująjį DK daugiau galimybių susitarti dėl lankstesnio darbo grafiko: dėl darbo vakarais, švenčių dienomis, lanksčiau darbuotojui tvarkyti savo laiką, kai iki šiol galiojo nuostata tik dėl 5 ar 6 dienų darbo savaitės arba darbo puse etato. Darbuotojai galės prašyti darbdavio dirbti iš namų nemažiau kaip 1/5 viso darbo laiko. To galės prašyti nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios motinos, auginantieji vaikus iki 3 m., vieni auginantys vaiką iki 14 m., arba neįgalųjį iki 18 m. darbuotojai turės teisę prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo dieną.
Naujajame DK neliko valanda trumpesnės darbo dienos prieššventinėmis dienomis, nes privačiame sektoriuje dirbantys tokios valandos ir neturėjo, jos buvo laikomasi tik biudžetinėse įstaigose.
Naujajame DK didinama leidžiamų dirbti viršvalandžių suma nuo 120 iki 180 val. per metus, už kuriuos darbdavys privalo mokėti daugiau nei už įprastas darbo valandas.
Atostogos
Jos DK bus skaičiuojamos nebe kalendorinėmis, o darbo dienomis. Atostogos suteikiamos 20 darbo dienų, jei dirbama 5 darbo dienos per savaitę, arba 24 darbo dienų, jei dirbama 6 darbo dienos per savaitę, kasmetinės atostogos. Skirtumą pajus biudžetinio sektoriaus darbuotojai, mėgę išnaudoti po vieną ar keletą atostogų dienų, bet atostogaujant po 10 dienų iš eilės laisvadieniai nebus prarandami.
Tačiau darbo sutartyse ir kolektyvinėse sutartyse paliekama galimybė su darbdaviu susitarti dėl ilgesnių atostogų. Darbuotojams iki 18 m. ir neįgaliems suteikiamos 25 darbo dienų atostogos ir 30 dienų atostogos, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę. Prailgintos atostogos, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika ar darbo sąlygos yra specifinės suteikiamos iki 41 darbo dienos arba 50 darbo dienų, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę.
Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje suteikiamų papildomų atostogų trukmę numatys kolektyvinės sutartys. DK numato mokymosi atostogas, taip pat suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus dalyvaujantiems neformaliojo suaugusių švietimo programose.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų). Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Šios atostogos suteikiamos nuo vaiko gimimo iki vaikui sukanka 3 mėn.
Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia. Auginančiais vaiką (įvaikį) iki 3 m. darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Politologų prognozės
Beveik visi prognozuoja, jog socialdemokratai gali brangiai sumokėti už ryžtą priimti DK ir visą socialinį modelį. DK priėmimą lydinčios diskusijos, aštri kritika, dažniausiai vadovaujantis nuogirdomis, detaliau neįsigilinus į DK straipsniuose slypintį balansą, žinoma, palies socialdemokratų elektoratą, o emocijas gali patvirtinti sumažėję reitingai.
Galima sutikti, kad socialdemokratams trūksta partinio egoizmo, atsargumo, žiūrint į artėjantį rinkimų rudenį. Socialdemokratai siekia išlaikyti ir skatinti šalies veržlumą, socialiniame modelyje mato geresnes šalies ateities ir socialinės politikos galimybes.
Būtiniems sprendimams priimti politikoje idealaus laiko dažniausiai nėra. Socialdemokratai nėra pamiršę pažeidžiamiausios visuomenės dalies – nuo liepos 1 d. vėl padidinta minimali mėnesinė alga iki 380 Eur.
Kita vertus, nesame pamiršę ir ankstesnių rinkiminių pamokų, kai socialiai jautri politika (padidintos pensijos ir kt.) nepadidino rinkiminio kraičio. Esame linkę tikėti, kad rinkėjai vertina ne tik algų ar išmokų pakėlimus, bet vadovaujasi ir platesniu valdžios teisingumo vertinimo jausmu.
Irena Šiaulienė yra Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnė
