„Gyvename, bėgame skubame, vis mažiau palikdami laiko dvasinėms vertybėms. Šiandien visi trokštame progreso, bet be dvasinio proveržio vargu ar galėsime tai padaryti. Susvetimėjome, kultūrą atskyrėme nuo politikos, todėl turime nekultūringą politiką. Kultūra šiandien prarado atramą“, – prieš trejus metus Valdovų rūmuose surengtoje konferencijoje kalbėjo socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Dar 2012 metų pabaigoje Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos pristatymo kalboje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė: „Siekdama tapti gerovės valstybe Lietuva privalo virsti ir kūrybine bei žinių visuomenės šalimi“.
Tad socialdemokratai ėmėsi pagrindinio uždavinio – išvesti kultūros ir meno sektorių iš chaotiškai administruojamos, nuolat įtampas patiriančios situacijos. Į kultūros politikos formavimą buvo aktyviai įtraukti kultūros ir meno darbuotojai.
Vyriausybės 2012–2016 metų programoje pabrėžiama, kad pagrindinis Vyriausybės siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu, kad Lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi. Kuriant modernios valstybės gerovę, privalome rūpintis didžiausia vertybe – žmogumi.
Jam turi būti prieinama švietimo sistema, sudaranti galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Siekiama didinti kultūros prieinamumą, o kultūros politiką formuoti dalyvaujant menininkams, kultūrininkams, kultūros ir meno asocijuotoms struktūroms.
Socialdemokratų Vyriausybei teko užduotis visuomenei svarbiems projektams ne tik surasti lėšų, bet ir efektyviai jas panaudoti.
Nuo šių metų Vyriausybė įvedė naują valstybės investicinių projektų (VIP) įgyvendinimo tvarką, siekdama tikslingesnio lėšų panaudojimo, geresnio kultūros objektų prioritetiškumo pasirinkimo tvarkos.
„Gana kalbėti apie lėšų įsisavinimą, turime ne šiaip įsisavinti, bet investuoti, kad vėliau gautume ekonominę grąžą“, – tvirtino ministras pirmininkas. Tad Vyriausybė atrinko visuomenei itin svarbius, prioritetinius objektus, kurie bus statomi ar rekonstruojami iš biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų.
Tarp jų – daugiafunkcis sveikatinimo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstravimo į Nacionalinį kongresų centrą projektas, Klaipėdos miesto baseino (50 metrų) su sveikatingumo centru projektas ir kiti.
Nuo šių metų Vyriausybė įvedė naują valstybės investicinių projektų (VIP) įgyvendinimo tvarką, siekdama tikslingesnio lėšų panaudojimo, geresnio kultūros objektų prioritetiškumo pasirinkimo tvarkos. Dabar VIP lėšos nebebus tik ministerijų kompetencija, kurios savo nuožiūra atrinkdavo finansuotinus objektus.
Visi brangesni nei 1,5 mln. eurų projektai bus atrenkami ir tvirtinami Vyriausybėje. Tai užtikrins didesnį skaidrumą, lėšų panaudojimo efektyvumą ir projektavimo kontrolę, kad statybos neišsitęstų metų metus. Didžiausia investicijų dalis atiteks sostinei – kultūros, sporto ir laisvalaikio paskirties centrams.
2012 metais LR Seimas tūkstančių šalies piliečių skirtingas vertybines nuostatas ir lūkesčius suguldė į vieną dokumentą – Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Šiuo projektu siekiama, kad susivienijusi ir bendromis vertybėmis besivadovaujanti šalis eitų sėkmės keliu.
Tai bendra diskusija, kurioje į mūsų šalies ateitį žiūrima iš skirtingų požiūrio taškų. „Lietuva 2030“ – valstybės vizija iki 2030 metų, pagrindinis dokumentas, kuriuo priimdami strateginius sprendimus vadovaujasi valdžios atstovai. Viena iš „Lietuva 2030“ įgyvendinimo priemonių – Atviras pažangos forumas, kurio tarybos pirmininkas yra premjeras A.Butkevičius.
Vis labiau skubantis, technologiškai pažengęs pasaulis reikalauja iš mūsų nesustoti, skatina nuolat kurti ir tobulėti. Puikiai veikiantys Trečiojo amžiaus universitetai ir bibliotekos tik paliudija, kad esame teisingame kelyje. Čia susiburia aktyvūs, smalsūs žmonės, o svarbiausia – vyksta mokymasis visą gyvenimą.
Tik mokymasis visą gyvenimą užtikrins Lietuvos visuomenės pasirengimą pasaulio kaitai ir padės mums kurti sumanią visuomenę. „Gerai išvystyta ir sėkmingai veikianti mokymosi visą gyvenimą sistema yra mūsų visų tikslas“, – pabrėžia ministras pirmininkas.
Įkvepiantys pavyzdžiai ir sėkmės istorijos liudija, kad suvokiame kultūros svarbą žmogaus ir visuomenės gyvenime. Kultūra yra valstybės pamatas. Ir tai – ne skambūs žodžiai. Ne tik nuo valdžios atstovų, bet ir nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio, nuoširdžių darbų priklauso ar sugebame pasirūpinti valstybės pamatais ir kokiu keliu eisime...
Irena Šiaulienė yra Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė
