Lietuvos regionų partijos pirmininką tokie aplinkos ministro S.Gentvilo teiginiai apstulbino.
„Nori nenori, bet tenka pripažinti, kad dabartinės Vyriausybės ministrai – vienas už kitą gudresni. URM vadovas Gabrielius Landsbergis įtraukė Lietuvą į bylinėjimąsi su Baltarusija dėl trąšų tranzito, kas Lietuvai gali kainuoti 1 mlrd. eurų ir vos nesukėlė atviro konflikto be ES pritarimo blokuodamas Kaliningradą.
S.Gentvilas nuo juo neatsilieka ir džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojams brangsta ne tik dyzelinas, bet ir ES neužkliuvusios dujos. Esą jeigu niekas nieko rusiško nebepirks, tai ir Lietuvos oras bus ypatingai švarus, ir parodysime visiems, kaip mes „kovojame“ su Rusija. Kur čia logika? – nesuprato politikas. – Juk dėl tokių veiksmų kenčia ne Rusijos, o Lietuvos verslai bei gyventojai. Ir pirmiausia tie, kurie gyvena regionuose arba soduose ir dujas naudoja ne tik maisto gamybai, bet ir šildymui. Jie taip elgiasi, nes alternatyvų nelabai turi.
Nenustebsiu, jeigu valdantieji netrukus nuspręs apmokestinti ir savigynai naudojamus balionėlius, nes juk ir ten – dujos. O kalbant rimtai, valdžia vėl nusitaikė į sparčiai mažėjančią viduriniąją klasę ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kurie ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus. Užuot padėjus jiems, valdžia akivaizdžiai kenkia.“
Kalbėdamas apie S.Gentvilo „kovas“, Lietuvos regionų partijos pirmininkas priminė, kad Lietuvos žmonės ir taip visomis išgalėmis padeda Ukrainai.
„Kas daiktais, kas pinigais, bet prisideda daugelis, išskyrus nebent jau minėtą G.Landsbergį. O tokia aplinkos ministro logika, kad esą branginant SND saviems, mes būsime dar didesni kovotojai ir taip padėsime Ukrainai, kelia labai daug klausimų. Netgi, manyčiau, yra priešingai.
G.Landsbergiui uždraudus trąšų tranzitą iš to jau laimėjo jį perėmusi Rusija, o netrukus milijardą iš mūsų gali gauti ir Baltarusija. S.Gentvilas džiaugiasi brangstančiais degalais ir dujomis, tačiau „nepastebi“, kad taip skurdina tiek žmones, tiek verslus, todėl nenustebsiu jeigu Lietuvos parama kovojančiai šaliai ims mažėti. Pagalvokime, kam tai galėtų būti naudinga? – retorinį klausimą uždavė J.Pinskus. – Tuo pat metu kaimyninės šalys savo gyventojais ir verslais rūpinasi.
Lenkijoje, kuri nepaisant pastarojo meto ekonominių nesutarimų, Ukrainai padeda tiek, kiek nė viena kita Rytų Europos šalis, SND akcizas yra 13,14 euro už toną. Estijoje jis siekia 55 eurus už toną. Latvijoje jokio akcizo SND iš viso nėra. Ir tik Lietuva gali pasigirti dar vienu „rekordu“ – didžiausiu pasaulyje akcizu suskystintoms naftos dujoms, siekiančiu 304,1 euro už toną. Tik labai abejoju ar toks rekordas džiugina mūsų šalies gyventojus...“
