Gyvename pasaulio globalizacijos, informacijos sklaidos ir padidinto mobilumo laikotarpiu, tai patvirtina nuolat prastėjantys mūsų emigracijos rodikliai.
Siekiant tvaraus ūkio augimo, Lietuvai teks ne tik susigrumti su artimiausiais Pabaltijo konkurentais, bet ir išsiskirti ES kontekste. Deja, šiuo metu mes išsiskiriame ne tik eksporto spurtu ir minimalaus atlyginimų augimu, bet ir aukščiausiu darbingo amžiaus gyventojų (20-64 m.) mirtingumu, vienu didžiausiu garbingo amžiaus gyventojų skurdo lygiu.
Spręsti apie dabartinę Lietuvos ūkio sveikatą galima ir iš grafiko, kuriame pateiktos probleminės sritys. Kaip matyti, Lietuvoje buvo „užkabintos“ net 11 sričių*, tai reiškia, iš vidutiniokų pozicijos mes nejudame.
Įvertinus Lietuvos ir kitų ES šalių pažangą, Europos Komisija siūlo Lietuvai susikoncentruoti ties šiais iššūkiais:
nepažeidžiant fiskalinio tvarumo, mažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems ir gerinti mokesčių surinkimą;
didinti našumą, skatinant naujų technologijų diegimą, privačias investicijas ir inovacijas bei gerinant įmonių prieinamumą prie finansavimo;
reformuoti švietimo ir sveikatos sistemas, siekiant stiprinti demografinį ir darbo rinkos potencialą.
Kokios yra išvados? Pagrindinės rekomendacijos iš esmės atitinka daugelio šalies ekonomistų nuomonę. Vietoj PVM mažinimo reikėtų pasirinkti neapmokestinamųjų pajamų didinimą, pensijų augimą surišti su ekonominiu, o ne su politiniu ciklu.
Lietuvos progresas mokesčių surinkimo srityje yra sveikintinas, tačiau nepakankamas – apie tai byloja ir ES lyderio etiketė pagal faktiškai surenkamų ir potencialių, remiantis esančiu vartojimu, PVM įplaukų santykį.
Našumo didinimo klausimas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet akivaizdu, kad sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, judėjimas nuo darbo prie kapitalo intensyvių veiklų yra neišvengiamas. Kvalifikacijos kėlimas yra neįmanomas be stiprios ir koncentruotos švietimo sistemos, o pensinio amžiaus didinimas neduos rezultatų, jeigu gyvenimo trukmė ir kokybė išliks prasta. Kad ir kaip būtų, jeigu Lietuva nestiprins savo pozicijų šiose srityse, konkurencinė kova gali būti pralaimėta ir naujas, dabartines realijas atitinkantis darbo kodeksas situacijos nepagerins.
Taigi, ar sprendžiant rebusą „EK rekomendacijos: įgyvendinti negalima praleisti“ vyriausybė išdrįs padėti kablelį teisingoje vietoje, ar ir vėl pasiklysime punktuacijoje?
* Fiskalinė politika, viešųjų finansų tvarumas, mokesčių našta dirbantiesiems, mokesčių bazės išplėtimas, mokesčių vengimas, finansinių paslaugų prieinamumas, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, sveikatos sistema, švietimas, mokymasis visą gyvenimą, moksliniai tyrimai ir inovacijos.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
