Vien Kūčių ir Kalėdų šeimos stalui, skaičiuojant tradicinius šventinius patiekalus ir gėrimus, vidutiniškai Lietuvoje išleidžiame apie 75 eurus.1 Per šešerius metus Kalėdinis stalas pabrango daugiau nei dešimtadaliu, tai yra šventinių patiekalų krepšelio kaina kilo šiek tiek sparčiau nei ūgtelėjo infliacija.
Labiausiai „Kalėdų infliaciją“ pajuto vilniečiai, kurie ir taip išleidžia šventėms trečdaliu daugiau nei Šiaulių ar Panevėžio gyventojai – jiems Kalėdų stalas brango net penktadaliu. Geroji žinia – darbo užmokestis per šį laikotarpį didėjo dvigubai sparčiau, tad šventėms išleidžiame santykinai mažiau.
Kodėl Kalėdos brangsta?
Apklausų duomenimis, vis didesne vertybe tampa laikas, tad šventėms vis dažniau renkamės jau paruoštus patiekalus, o tai yra brangiau, nei gamintis patiems.
Saugiausias būdas išsaugoti Kalėdų dvasią – šventinės nuotaikos, įspūdžių dovanojimas arba nedidelės pačių gamintos dovanėlės, kepti sausainiai, rankų darbo atvirukai.
Kita vertus, laiką, kurį sugaištame šventiniams patiekalams paruošti, galima praleisti prasmingiau. Kalbant apie kainų dinamiką šventiniu laikotarpiu, priešingai negu įprasta manyti, kainos prieš Kalėdas yra labiau palankios pirkėjui, o ne pardavėjui.
Esant aršiai konkurencijai ir dideliam asortimentui, vartotojai elgiasi racionaliai ir pakeičia brangesnes prekes pigesnėmis ir ieško specialių pasiūlymų. Prieššventiniu laikotarpiu paprastai reikšmingai atpinga žaislai ir žaidimai, buitinė technika. O į viršų stiebiasi lėktuvų bilietų, drabužių ir avalynės kainos. Tiesa, tarptautiniai tyrimai rodo, kad dažnai prieš Kalėdines akcijas prekės pabrangsta – kad vėliau atpigtų.
Šventinis laikotarpis – svarbiausias metų maratono etapas mažmeninei prekybai. Parduotuvių apyvarta prieššventiniu laikotarpiu, palyginti su metų vidurkiu, išauga mažiausiai penktadaliu, o žaidimų ir žaislų parduotuvės parduoda 3,5 karto daugiau. Nemažai Kalėdos prisideda ir prie buitinės technikos ir kompiuteriais prekiaujančių parduotuvių sėkmės – šių prekybos taškų apyvarta gruodį išauga atitinkamai 75 proc. ir 50 proc. Panašiai ūgteli ir konditerijos gaminių apyvarta.
Dovanos – kuo pigesnės, tuo geriau?
Dovanoms ir dekoracijoms šiemet Lietuvoje gyventojai, įvairių apklausų duomenimis, planuoja skirti vidutiniškai 67 eurus.
Deja, tyrimai rodo, kad dovanos dažnai yra „neefektyvios“: dovanojama ne tai, ko reikia, gavėjas vertina gautas dovanas 1/5 pigiau, nei jų tikroji vertė, o ir dovanų grąžinimas mūsų kultūroje yra neįprastas reiškinys.
Ekonomistų akimis, racionalios ir efektyviausios dovanos – pinigai, tuomet praradimai mažiausi. Tačiau tokia dovana nedera prie Kalėdų dvasios. Antras ekonomiškai geriausias pasirinkimas – dovanų čekiai. Tačiau vėlgi, apie dešimtadalis dovanų čekių lieka nepanaudoti arba jie yra perparduodami antrinėje rinkoje bent dešimtadaliu pigiau.
Saugiausias būdas išsaugoti Kalėdų dvasią – šventinės nuotaikos, įspūdžių dovanojimas arba nedidelės pačių gamintos dovanėlės, kepti sausainiai, rankų darbo atvirukai ir pan. – tuomet ir ekonominiai praradimai mažiausi ir kurstoma Kalėdinė šiluma.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
1 Kūčių ir Kalėdų stalo kainą apskaičiavome, remiantis Statistikos departamento pateiktomis vidutinėmis pagrindinių maisto produktų kainomis. Kūčių stalui: kūčiukai, karštas žuvies patiekalas, duona, silkė, daržovės ir vaisiai, grikiai, spanguolių kisielius. Kalėdiniam stalui – aguonų/vaisių pyragas, kepta višta/antis, bulvių garnyras, vaisiai ir daržovės, gėrimai, arbata ir kava.
