Operatyvioji statistika rodo, kad atvykstančiųjų turistų skaičius pernai sumažėjo apie 5 proc., labiausiai – daugiau nei trečdaliu – susitraukė keliautojų srautas iš Rusijos.
Turizmo informacijos centrų lankytojų skaičius rodo, kad sparčiai didėjo turistų iš Azijos šalių, bet praradimų kompensuoti vis tiek nepavyko. Bet, nepaisant to, kad turistų skaičius pernai mažėjo, pajamų iš turizmo, įskaitant ir keleivių transportavimo paslaugas, Lietuva gavo daugiau. Praėjusiais metais iš kelionių ir keleivių pervežimo buvo gauta 1,2 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP. Pajamos iš turizmo sektoriaus auga jau 6 metai iš eilės, o pernai agresyvesnį augimą pademonstravo kelionės lėktuvu.
Pačių lietuvių, kaip turistų, portretas nėra itin išskirtinis. Eurostat duomenimis, lietuviai nėra itin aktyvūs keliautojai. Apie 58 proc. mūsų piliečių išvyksta į bent dvi dienas trunkančią kelionę ne verslo reikalais.
Pagal šį rodiklį šiek tiek nusileidžiame ES vidurkiui (60 proc.), daugiau atsiliekame nuo estų (71 proc.), čekų (84 proc.) ir pirmaujančių ES suomių (88,5 proc.). Įdomu ir tai, kad aktyviai keliaujantys čekai sugeba tai daryti pigiau, vidutiniškai išleisdami apie 110 eurų, o lietuviai ir estai – apie 210 eurų, t.y. trečdaliu mažiau nei euro zonos vidurkis.
Viltys, kad Lietuva užims lyderių poziciją ES pagal sveikatos turizmą, nepasiteisino. Svarbesnę dalį užsienio klientai sudaro nebent odontologijoje.
Tikriausiai dėl to, kad keliaudami mes dažniausiai apsistojame viešbučiuose, o čekai – savo pačių ir draugų namuose. Galime nebent pasidžiaugti, kad broliai latviai keliauja dar mažiau ir renkasi labiau biudžetines keliones. Visgi svetur mes kelionėms išleidžiame nemažai – apie 2,6 proc. BVP. Todėl su turizmu susijusiu paslaugų balansas, nors ir išlieka teigiamas, nėra itin įspūdingas ir pernai siekė 0,6 proc. BVP. Ar galime tikėtis proveržio šioje srityje?
Viena daugiausiai pinigų atnešanti turizmo krypčių yra sveikatos turizmas. Akivaizdu, kad sveikatos turistų išlaidos šalyje yra gerokai didesnės nei įprastinių keliautojų, kadangi prie gyvenamosios vietos nuomos, maitinimo ir pramogų prisideda sveikatos patikrinimo bei kitų procedūros.
Deja, viltys, kad Lietuva užims lyderių poziciją ES pagal sveikatos turizmą, nepasiteisino. Svarbesnę dalį užsienio klientai sudaro nebent odontologijoje. Kita vertus, vos už kelių šimtų kilometrų esantys Baltarusijos medicinos centrai įgauna pagreitį – apsirūpinę geros kokybės įranga, kaimynai siūlo itin patrauklius paslaugų tarifus, o jų medicinos personalo nekamuoja emigracijos problemos, su kuriomis nuolat tenka kovoti (o tiksliau, susitaikyti) Lietuvoje.
Dar viena pelninga sritis, į kurią pastaruoju metu buvo investuojama – tai sveikatingumo paslaugos. Bet tiek sveikatos, tiek sveikatingumo turizmas reikalauja ne tik investicijų į infrastruktūrą, gero vardo, bet ir nenutrūkstamos partnerystės – turi būti sutvarkyta sveikatos draudimo užskaitymo sistema, lengvatinis medicininių vizų išdavimas ir koordinuota į sveikatos ir sveikatingumo turizmą skatinimą politika. Tuomet vienu šūviu pasiektume du tikslus: padidintume pajamas ir mažintume specialistų emigraciją.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
