Oficialiosios BVP augimo komponenčių statistikos dar nėra, tačiau iš verslo tendencijų matyti, kad stipriausiu ūkio plėtros varikliu išliko vidaus vartojimas ir jo flagmanas – vidaus prekyba. Neblogus rezultatus turėtų rodyti viešbučiai ir restoranai bei turizmo sektorius. Turistų skaičius atkakliai auga, o apgyvendinimo sektorius demonstruoja neregėtus užimtumo rodiklius.
Nors gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat mažėja, vartojimo standartai kyla. Tiesa, garsiai transliuojamo vidutinio atlyginimo didėjimas buvo labiausiai nulemtas minimalaus atlyginimo šuoliais, o pastarojo prieaugį „suvalgė“ aukštesnės paslaugų ir maisto produktų kainos. Nuo kitų metų planuojamas neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas turėtų šiek tiek pagerinti mažesnes pajamas uždirbančiųjų padėtį ir prisidėti prie vartojimo augimo.
Kita vertus, ilgai remtis vien vartojimo koja yra sudėtinga. Tikėtis tvaraus ir spartaus ūkio augimo galima tik tuo atveju, jeigu bus plėtojamas eksportas ir investicijos. Pastarosios, kaip ir buvo prognozuota, lėtėjo dėl ES finansavimo ciklo keitimosi ir turėtų įsibėgėti į metų pabaigą. Augantis verslo paskolų srautas taip pat žada sustiprinti investicijų rodiklius ir gamybos modernizavimo procesą antrąjį pusmetį.
Verslo lūkesčiai itin dideliu optimizmu netrykšta, tačiau ir nebaugina. Naujausias liepos Lietuvos ekonominio vertinimo rodiklis buvo aukštesnis nei pernai ir, palyginti su birželiu, net ūgtelėjo. Geresnius lūkesčius užfiksavo pramonės įmonių vadovai, mažėjo vartotojų pesimizmas.
Tiesa, kitų sektorių atstovų pasitikėjimo rodikliai šiek tiek slystelėjo žemyn. Žinoma, verslo nuotaikas koreguoja ir išorinė aplinka. O aplinkinių šalių ir pagrindinių prekybos partnerių augimo tendencijos nedžiugina. Euro zonos ūkio plėtra buvo itin nuosaiki, o Rusijos ekonomika pirmąjį pusmetį susitraukė 0,9 proc.
Tačiau priešingai nei buvo manyta, euro zonos verslo ir vartotojų lūkesčiai, nors ir smuktelėję liepos mėnesį pasitvirtinus „Brexit“ rizikai, taip pat nerodo audringos reakcijos ir nepranašauja ūkio nuosmukio. Taigi su „Brexit“ susijusios baimės dar nesirealizavo, ir Lietuvos ūkis turi galimybę kompensuoti vangų augimą spartesne plėtra antrąjį pusmetį.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims