Pramonė šiuos metus pradėjo parodydama stipresnius raumenis. Statistikos departamento duomenimis, apdirbamosios pramonės produkcijos šių metų sausį buvo pagaminta dešimtadaliu daugiau nei prieš metus. Net atmetus rafinuotų naftos produktų gamybą, pramonė ūgtelėjo 7,1 proc. – daugiau nei vidutiniškai per pastaruosius trejus metus.
Vertinant artimiausias pramonės perspektyvas yra svarbūs trys aspektai.
Pirma, rekordinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Pramonei padidinus apsisukimus, gamybiniai pajėgumai panaudojami intensyviausiai per visą istoriją nuo pat šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2003 m. Sausį visos pramonės rodiklis siekė 75,8 proc., rekordinius lygius pademonstravo tekstilės, baldų ir metalo gaminių gamyba.
Tad tolesnė šių veiklų plėtra pareikalaus papildomų investicijų. Atkuntanti maisto pramonė taip pat rodo gyvybingumą ir augančią produkcijos paklausą. Laisvų pajėgumų su kaupu turi nebent su statyba susijusi nemetalo mineralinių produktų gamyba – joje turimų įrenginių šiuo metu išnaudojama gerokai mažiau nei ilgalaikis vidurkis.
Antra, didesnė paklausa iš išorės. Apie 65 proc. apdirbamosios gamybos įmonių pardavimų yra nukreipiama į užsienio rinkas. Metų pradžioje šis rodiklis ūgtelėjo iki 68 proc.
Nepaisant vyraujančių rinkose baimių dėl pasaulio ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos pagrindinių prekybos parterių perspektyvos gerėja, o pramonininkų lūkesčiai – stiprėja. Plėtrą užsienio rinkose numato daugiau nei pusė gamybininkų. Po sėkmingo apšilimo JAV, į šią rinką taip pat dedama nemažai vilčių.
Sąnaudos augs. Po ilgai trukusio kainų kritimo, dalis žaliavų bando atsispirti nuo dugno. Vidaus rinkoje augantys atlyginimai taip pat pamažu prisidės prie sąnaudų didėjimo.
Taigi, šiemet pramonės perspektyvos nuteikia pozityviai: išorės paklausa stiprėja, o vidaus rinka atliks palaikantį vaidmenį. Tiesa, kylančios sąnaudos gali kirsti konkurencingumui.
Jekaterina Rojaka yra DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims
