Tenka pripažinti, kad priemonė tikrai sulaukė daug dėmesio, tačiau tai nėra atsitiktinumas. Juk Europos Sąjungos (ES) paramos 2014–2020 m. programavimo laikotarpis artėja prie pabaigos ir verslo atstovai žino, kad naujų priemonių artimiausiu metu jau nebus. Taigi buvo suskubta pasinaudoti puikia galimybe pretenduoti į likusias ES investicijas prieš „tuščią“ laikotarpį, kol bus parengtos naujo periodo ES priemonės. Šis laikas gali trukti iki metų.
Tačiau ar „Smart FDI“ priemonei pasirinktas tęstinis atrankos būdas yra ydingas? Ar tikrai paramą gaus ką tik įkurtos įmonės? Ar verslo atstovai iš tiesų nežinojo apie nustatytus paramos kriterijus ir nebuvo laiku informuoti apie kvietimą? Paanalizuokime keletą viešai kritikuojamų aspektų.
Tęstinė atranka, o ne konkursas – pačių verslininkų pageidautas atrankos būdas
Svarbu paminėti, kad „Smart FDI“ priemonė yra skirta užsienio investicijoms į šalį pritraukti. Todėl dar 2017 m. buvo įsigilinta į VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bei „Investuotojų forumo“ raginimus ir argumentus, kaip svarbu turėti priemonę, kuri būtų itin patraukli užsienio investuotojams, ir galėtume konkuruoti su kaimyninėmis šalimis, kurios tokių priemonių jau turėjo. Remiantis šiais argumentais, buvo nustatytas ir priemonės atrankos būdas – tęstinė atranka, o ne konkursas. Taip siekta, kad užsienio investuotojai galėtų greičiau pasinaudoti skiriama parama ir įsikurtų Lietuvoje.
Šis atrankos būdas yra patrauklus užsienio investuotojams, nes nespėjusieji pateikti paraiškų pagal ankstesnius kvietimus ar teikusieji jas anksčiau, bet negavę finansavimo, galėjo iš anksto pasirengti, pakoreguoti savo projektus ir teikti paraiškas pagal šį kvietimą.
Visi trys priemonės „Smart FDI“ kvietimai paskelbti taikant būtent šį tęstinės projektų atrankos būdą – kai sprendimai dėl projektų finansavimo priimami, atsižvelgiant į paraiškų pateikimo eilę. Tęstinė atranka sustabdoma, kai gautomis paraiškomis gali būti paskirstyta visa kvietimui numatyta lėšų suma. Tai ne Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimas, bet bendra nuostata, numatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse.
Šis atrankos būdas yra patrauklus užsienio investuotojams, nes nespėjusieji pateikti paraiškų pagal ankstesnius kvietimus ar teikusieji jas anksčiau, bet negavę finansavimo, galėjo iš anksto pasirengti, pakoreguoti savo projektus ir teikti paraiškas pagal šį kvietimą.
Tikrai ne visos paraiškas pateikusios įmonės gaus paramą
Teikti paraiškas gauti ES paramą galėjo visi, tačiau pateiktų paraiškų skaičius dar nerodo, kad visoms įmonėms bus suteiktas finansavimas – Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) nuodugniai vertins, ar pateikti projektai atitinka nustatytus finansavimo reikalavimus ir kriterijus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios priemonės kriterijų nemažai ir juos ne taip paprasta atitikti. Pavyzdžiui, keliamas reikalavimas privalomoms metinėms investuotojo pajamoms – bent vienais finansiniais metais per paskutinius 3 finansinius metus iki paraiškos pateikimo jos turi būti ne mažesnės nei prašoma finansavimo suma. Taip pat vertinamos sukuriamos tyrėjų darbo vietos – ar įgyvendinant projektą ir per 3 metus po veiklų įgyvendinimo pabaigos ne mažiau kaip 20 proc. naujų darbo vietų sudarys darbo vietos tyrėjams ir jos bus išlaikytos ne mažiau kaip 5 metus.
Vertinant pagal visus šiuos kriterijus, tikrai nėra realu, kad ką tik įkurtai įmonei, be darbuotojų galėtų būti skirta parama.
Be to, atsižvelgiant į priemonės specifiškumą, ypatingas dėmesys skiriamas rizikai, susijusiai su paraiškų atitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams. Ir tai yra tik dalis kriterijų, pagal kuriuos bus nuodugniai vertinamos visos paraiškos.
Taigi vertinant pagal visus šiuos kriterijus, tikrai nėra realu, kad ką tik įkurtai įmonei, be darbuotojų galėtų būti skirta parama.
Visi priemonės finansavimo kriterijai yra nustatyti Projektų finansavimo sąlygų apraše ir skelbiami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, LVPA ir www.esinvesticijos.lt tinklalapiuose.
Prieš paskelbiant trečiąjį priemonės „Smart FDI“ kvietimą, jo kriterijai verslui buvo jau žinomi – kartu su priemonės aprašu dar š. m. rugpjūčio mėnesį jie viešai paskelbti, siekiant gauti visuomenės ir verslo atstovų pastabų ir pasiūlymų. Ši derinimo procedūra, taikoma prieš skelbiant kvietimą, yra nuolatinė, puikiai žinoma ES investicijomis besidominčiam verslui. Be to, trečiojo kvietimo kriterijai nesiskyrė nuo 2019 m. skelbto antrojo šios priemonės kvietimo kriterijų. Tad tai irgi palengvino verslo atstovų pasirengimą ir turėjo įtakos tokiam intensyviam paraiškų teikimui.
Kas matyti iš šiandien gautų paraiškų?
Jau dabar, peržvelgę gautas paraiškas, matome, kad jos turi trūkumų: kai kur nėra užsienio investuotojo ar nenurodytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, yra sunkumų patiriančių įmonių, nepateikti apyvartos duomenys.
Taigi, išankstiniu vertinimu, dalis paraiškų bus atmestos. Tikėtina, kad, pasibaigus paraiškų vertinimo procesui, visos priemonės lėšos nebus paskirstytos, ir tuomet Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarstys galimybę skelbti kitą kvietimą dėl likusios nepaskirstytos sumos.
Visa aktuali su ES paramos kvietimais susijusi informacija skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto puslapyje, interneto svetainėje esinvesticijos.lt, taip pat išsiunčiama elektroniniais informaciniais laiškais verslo asociacijoms (socialiniams ekonominiams partneriams).
Vidaus audito tyrimas – visoms abejonėms išsklaidyti
Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje pradėtas vidaus tyrimas siekiant įsitikinti, ar minėtos priemonės kvietimas atitiko visas procedūrines taisykles, ar visos įmonės galėjo susipažinti su kvietimo sąlygomis ir ar potencialūs pareiškėjai turėjo lygias galimybes gauti informacijos ir teikti paraiškas, taip pat ar visų dalyvaujančių institucijų veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų nuostatų.
Tikimės, kad tyrimas atsakys į visus verslo ir visuomenės atstovams kilusius klausimus. Taip pat viliamės, kad staiga įsiplieskusi diskusija dėl ES paramos skirstymo nesutrukdys Lietuvai sėkmingai konkuruoti su kitomis šalimis dėl užsienio investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Siekdami pritraukti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas kuriančių užsienio investuotojų, siūlome jiems papildomų priemonių, nes dažnu atveju galutinį apsisprendimą, ar investuoti į šalį, lemia tam tikros naudos gavimas vienoje ar kitoje valstybėje. Ši „Smart FDI“ priemonė tam ir buvo skirta.
Jekaterina Rojaka yra ekonomikos ir inovacijų viceministrė
