Šiemet žiema yra palanki statyboms, tačiau sostinės rinkoje pamažu jaučiasi naujo būsto perteklius, o visos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių skaičius per metus susitraukė 5,5 proc.
Nenuostabu, kad statybų sektorius buvo vienintelis, kurio optimizmas per metus išblėso ir verslo tendencijų vertinimas vasarį krito net 11 punktu (nuo -20 iki -31). Beveik pusė vadovų patvirtino, kad statybos darbų apimtis smarkiai sumažėjo.
Tiesa, žemų palūkanų normų ir augančių atlyginimų kombinacija turėtų palaikyti būsto rinkos pulsą, o naujas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos etapas prisidės prie negyvenamosios statybos plėtros. Kita vertus, akivaizdu, kad išsikvepiantis statybų sektorius naujos energijos ūkio plėtrai nesuteiks.
Paslaugų sektorius, likęs be „euro įvedimo priedangos“, pajuto didėjantį spaudimą. Jeigu prieš metus augančių atlyginimų naštą buvo galima perkelti ant pirkėjų pečių, šiemet, paslaugų kainoms išaugus, tai daryti būtų kur kas sudėtingiau. Tačiau į vidaus vartojimą orientuotų įmonių rezultatai neturėtų smarkiai suprastėti – darbo rinkoje darosi ankšta, atlyginimai kyla, o infliacija, tikėtina, išliks nedidelė. Šie veiksniai suteiks dinamiškumo vidaus vartojimui ir juo mintančioms veikloms.
Užtat iš apdirbamosios pramonės yra laukiama gerokai daugiau. Rekordinį gamybinių pajėgumų panaudojimo lygį fiksavusi pramonė ir toliau didina apsukas. Gausėjantys produkcijos užsakymai reikalauja investicijų į įrangą ir naujų darbuotojų, kurių skaičių numato didinti daugiau nei dešimtadalis pramonės įmonių. Daugiau nei pusė gamybininkų deda nemažai vilčių į plėtrą užsienio rinkose. Augantis prekių eksportas šiemet palaikys ekonomikos gyvybingumą.
Naujausi ekonominių vertinimo rodikliai taip pat patvirtina ūkio plėtros pagreitį. Remiantis verslo lūkesčiais, pirmąjį ketvirtį galima tikėtis 2,6 proc. BVP augimo.
Jekaterina Rojaka yra vyr. ekonomistė Baltijos šalims
